„Krovinių vežimo apimtys mažėjo, keleivių vežimo apimtys mažėjo“, – ketvirtadienį žurnalistams sakė LG Plėtros departamento direktorius Virgilijus Jastremskas.
Dėl to įmonės pajamos smuko 7 mln. eurų. Tiesa, sąnaudas pavyko sumažinti net 10 mln. eurų, todėl grynasis pelnas augo nuo 2,1 mln. eurų pirmąjį praėjusių metų pusmetį iki 5,1 mln. eurų pirmąjį šių metų pusmetį.
„Tai reiškia, kad sugebėjome adekvačiai sureaguoti į pasikeitusias tendencijas“, – sakė bendrovės atstovas.
Jis priminė, kad didžiąją dalį pajamų bendrovė gauna iš krovinių vežimo. V.Jastremskas pastebėjo, kad smarkiai sumažėjo krovinių, o taip pat ir keleivių, Kaliningrado kryptimi.
„Klaipėdos uosto kryptimi situacija yra džiugesnė. Klaipėda, ir taip buvusi be galo svarbi mums krytis, bendrame krovinių vežime sudaranti per 50 proc., dabar yra dar svarbesnė“, – sakė jis.
Gali būti, kad krovinių srautai Kaliningrado kryptimi mažės ir toliau.
„Kaliningrado pervežimai nesumažėjo iš esmės, bet jie vykdomi keltais tarp, pavyzdžiui, Sankt Peterburgo ir Kaliningrado uostų. Gali atsirasti ir daugiau keltų, kurie perims ir kitus srautus. Todėl aktyviai dirbame su Kazachtanu, Kinija, Turkija“, – apie mažėjančių tranzitinių krovinių srautą kalbėjo LG generalinis direktorius Stasys Dailydka.
Prieš porą savaičių LG skelbė, kad pirmąjį šių metų pusmetį tranzitas į Kaliningrado sritį iš Rusijos, palyginanti su tuo pačiu 2014 metų laikotarpiu, sumažėjo 18 proc. – 1 mln. tonų, kurie sumažino bendrovės pajamas 6,6 mln. eurų.
Didžiausi neigiami pokyčiai stebimi naftos ir jos produktų pervežimuose – jie krito 23 proc., arba 0,4 mln. tonos, dėl to pajamos mažėjo 2 mln. eurų. Pajamos iš mašinų ir jų įrengimų pervežimų krito 2,2 mln. eurų.
Prezidentės kritika
15min.lt anksčiau rašė, kad prezidentė Dalia Grybauskaitė apkaltino valstybės įmonės „Lietuvos geležinkeliai“ vadovybę prastu darbų – esą dėl atsainaus požiūrio valstybės įmonei nepavyko iš ES gauti 172 mln. eurų, kurių dalis būtina „Rail Baltica“ projektui. Tuo metu „Lietuvos geležinkeliai“ randa objektyvių to priežasčių
Susisiekimo ministerija transporto įmones valdo labai aplaidžiai, pabrėžė D.Grybauskaitė. Ji išskyrė ir „Lietuvos geležinkelius“, kurie esą per atsainumą nesugebėjo gauti iš ES net 172 mln. eurų. Esą jei priežiūra bus ir toliau tokia prasta, susisiekimo ministrui Rimantui Sinkevičiui teks rudenį prisiimti atsakomybę.
„Toks darbas negali būti toleruojamas“, – pranešė prezidentės spaudos tarnyba.
Tačiau „Lietuvos geležinkeliai“ turi pasiaiškinimą, kodėl pavyko gauti ne visą prašytos paramos sumą.
„Parama pirmuoju šaukimu neskirta ERTMS (The European Railway Traffic Management System) diegimui ruože nuo Lietuvos ir Lenkijos sienos iki Kauno, kuriam ES mastu buvo numatytas labai mažas limitas ir EK siūlo pakartoti paraiškos teikimą antrajame šaukime, kada ERTMS diegimui Europos valstybėms bus skiriamas didesnis finansavimas.
Iš EITP (Europos infrastruktūros tinklų programos) fondo lėšų neskirtas finansavimas rusiškos (1520 mm) vėžės linijų elektrifikavimui. Komisijos nuomone, šie darbai EITP prioritetuose turi mažesnį reitingą ir juos rekomenduojama finansuoti iš Sanglaudos fondo. EITP finansavimo neskyrimas plačiosios vėžės elektrifikavimui nesusijęs su paraiškų kokybe“, – atsakyme 15min.lt rašo „Lietuvos geležinkeliai“.
