„Lietuvos geležinkeliai“ nedalyvaus pirkimuose. Bendrovė yra projekto įgyvendinančioji institucija, todėl ji nedalyvaus pirkimuose“, – antradienį spaudos konferencijoje Vilniuje sakė įmonės Geležinkelių infrastruktūros direkcijos „Rail Baltica“ koordinavimo departamento direktorius Arenijus Jackus.
Bendrovė, skirtingai nei Latvijos ir Estijos geležinkeliai, yra bendros įmonės „RB Rail“ akcininkė. Latvijoje ir Estijoje tam buvo įkurtos atskiros įmonės „Eiropas Dzelzcela Linijas“ ir „Rail Baltic Estonia“, todėl šių šalių geležinkeliai galės dalyvauti konkursuose.
A.Jackus teigė, kad „Lietuvos geležinkeliai“ organizuos visus „Rail Baltica“ rangos projektus Lietuvoje.
„Įgyvendinimo institucijos skelbs statybos darbų pirkimus“, – teigė A.Jackus.
Latvijos „Eiropas Dzelzcela Linijas“ plėtros ir bendradarbiavimo skyriaus direktorius Agnis Driksna aiškino, kad mokesčiai už projektus bus mokami tose šalyse, kur vyks statybos ir projektavimo darbai.
Lietuva jau yra nutiesusi „Rail Baltica“ atkarpą nuo Kauno iki Lietuvos-Lenkijos sienos, tačiau ją ketinama tiesinti, kad ji pasiektų 240 km per valandą greitį. 120 kilometrų ilgio 364,5 mln. eurų vertės kelias baigtas tiesti 2015 metais, tačiau keleiviniai traukiniai juo dabar gali važiuoti maksimaliu 120 km per valandą greičiu.
Įgyvendinus maždaug 5,8 mlrd. eurų vertės „Rail Baltica“ projektą, keleiviniai traukiniai galės važiuoti iki 240 km per valandą greičiu, o krovininiai – iki 120 km. Projektą numatoma pabaigti iki 2026 metų.
Paaiškės ruožo nuo Kauno iki Lenkijos sienos likimas
Taip pat „Rail Baltica“ dalyvės šiemet turėtų susitarti, kaip bus rekonstruojamas jau nutiestas ruožas nuo Kauno iki Lietuvos–Lenkijos sienos. Kelią numatoma ištiestinti, kad traukiniai galėtų pasiekti dukart didesnį greitį – 240 km per valandą.
Projektą koordinuojančios bendros įmonės „RB Rail“ valdybos pirmininkė Baiba Rubesa teigė, kad „RB Rail“ užsakymu rengiamos studijos, kaip rekonstruoti ruožą, išvados turėtų būti pateiktos pirmąjį ketvirtį.
„Šios studijos tikslas yra nepriklausomai išanalizuoti tinkamumą ir priemones, kad galėtume patobulinti dabar egzistuojančią 1435 milimetrų vėžę nuo Lenkijos–Lietuvos sienos iki Kauno“, – spaudos konferencijoje antradienį Vilniuje kalbėjo B.Rubesa.
Anot jos, vėžė turi atitikti ne tik keleivių vežimo greičio reikalavimus – 240 kilometrų per valandą, bet ir kitus saugumo parametrus.
„Kai ši studija bus baigta, tiekėjas bus įvertinęs aštuonias alternatyvas. Žinoma, vyks diskusija su naudos gavėju (Lietuva – BNS) ir iš tikrųjų svarbu, kad visos trys naudos gavėjos (Baltijos šalys – BNS) diskutuotų, kaip pagerinti, kada ir kiek tai kainuos“, – kalbėjo B.Rubesa.
Jos teigimu, sprendimas, kaip rekonstruoti vėžę, bus priimtas dar šiemet.
120 kilometrų ilgio 364,5 mln. eurų vertės kelias nuo Kauno iki Lenkijos sienos baigtas tiesti 2015 metais, tačiau keleiviniai traukiniai ja gali važiuoti maksimaliu 120 km greičiu, todėl ją reikia rekonstruoti.
