„Lietuvos geležinkeliai“ norėtų visas projekto funkcijas perduoti bendrai Baltijos šalių įmonei „RB Rail“, kurios netiesioginiai akcininkai jei yra, nes dviem bendrovėms esą per sudėtinga jį koordinuoti. Be to, geležinkeliai nori teisės patys dalyvauti „Rail Baltica“ statybos konkursuose – dabar jie tokios teisės neturi. Tačiau Susisiekimo ministerija tokį pareiškimą vertina tik kaip geležinkelių įmonės vadovų nuomonę ir tikina, kad į ją nebus atsižvelgta.
Nesutarimai tarp ministerijos ir geležinkelių paaiškėjo sutarties dėl projekto valdymo pasirašymo išvakarėse – jos pasirašymas turėtų prasidėti penktadienį, BNS informavo „RB Rail“. Susisiekimo ministro atstovas BNS nurodė, kad ministras ją pasirašys kitą savaitę.
Geležinkeliai siūlo centralizuoti visus pirkimus
„Lietuvos geležinkeliai“ ketvirtadienį savo svetainėje paskelbė direktoriaus pavaduotojo Alberto Šimėno laišką, kad įmonė siūlo visiškai centralizuoti projektą ir perduoti šią funkciją „RB Rail“. Anot jo, pagal naują rangos konkursų schemą, „RB Rail“ atliks esmines projekto valdymo funkcijas, tačiau dalis jų, tarkime, sankasos rangos darbai ir panašiai, lieka „Lietuvos geležinkeliams“.
„Sudėtingo projekto įgyvendinimo valdymas iš dviejų kompetencijos centrų negali būti efektyvus. „Lietuvos geležinkelių“ nuomone, norint sėkmingai įgyvendinti projektą „Rail Baltica“, visos jo valdymo funkcijos ir, be abejo, atsakomybė, turi būti perduotos „RB Rail“. Alternatyva, kad projektas gali būti sėkmingai įgyvendintas kiekvienoje Baltijos šalyje atskirai, nepasiteisino – Lietuvoje projekto įgyvendinimo darbai jau įsibėgėjo, o Latvijoje ir Estijoje iš esmės dar nepradėti“, – rašoma laiške.
A.Šimėnas BNS teigė, kad jis tiesiog atkreipia dėmesį, jog pagal susiderėtą konkursų schemą „Lietuvos geležinkeliai“ negalės projekto įgyvendinti efektyviai.
„Mes išdėstėme, kad geriau visas funkcijas perduoti. Bet jeigu bus susiderėta taip, kaip dabar susiderėta – dalį palikti – tai mes tik sakome, kad tai sukels daug problemų. Tai nereiškia, kad mes protestuojame. Mes atkreipiame dėmesį, kad net mes vieni kai turėjome projekto teises, labai sunkiai vyko procesas“, – BNS tikino A.Šimėnas.
Susisiekimo ministerija sutarčių keisti neplanuoja
Susisiekimo ministro atstovas Ričardas Slapšys BNS plačiau „Lietuvos geležinkelių“ pareiškimo nekomentavo, tačiau nurodė, kad tai yra tik bendrovės nuomonė.
„Projekto „Rail Baltica“ valdytojas yra valstybė, ne „Lietuvos geležinkeliai“. Derybos jau įvyko ir yra patvirtintos. „Lietuvos geležinkelių“ nuomonės mes nekomentuojame“, – BNS teigė R.Slapšys.
„RB Rail“ stebėtojų tarybos pirmininkas Dainius Budrys, kuris derybose dėl „Rail Baltica“ konkursų atstovavo Lietuvai, ketvirtadienį BNS teigė negalintis pakomentuoti A.Šimėno pareiškimo, nes nėra su juo susipažinęs.
Rygoje registruota „RB Rail“ BNS nurodė, kad šį pareiškimą laiko asmenine A.Šimėno nuomone.
„RB Rail“ laiko tai asmenine pono Šimėno nuomone. Šiuo metu vyksta „Rail Baltica“ kontraktavimo schemų susitarimo pasirašymo procesas, jis turėtų būti baigtas rytoj“, – BNS nurodė „RB Rail“ atstovė Ilze Rassa.
„Lietuvos geležinkeliai“ siekia ir patys dalyvauti „Rail Baltica“ konkursuose
A.Šimėnas BNS teigė norintis, jog „Lietuvos geležinkeliams“ būtų sudaryta galimybė dalyvauti „Rail Baltica“ rangos ir kitų paslaugų konkursuose. Šiuo metu bendrovė to daryti negali, nes netiesiogiai – per antrinę įmonę „RB statyba“ – valdo trečdalį bendros įmonės akcijų.
„Mes labai akcentuojame, kad naujoje sistemoje „Lietuvos geležinkeliai“ turėtų teisę dalyvauti konkursuose ir panaudoti savo potencialą. Dabartinėmis sąlygomis, kai sąsaja palikta, neturime teisės dalyvauti konkursuose“, – aiškino A.Šimėnas.
Anot jo, konkursuose „Lietuvos geležinkeliai“ galėtų dalyvauti, jeigu jų antrinė įmonė „RB statyba“, kuri valdo trečdalį „RB Rail“ akcijų, būtų perduota Susisiekimo ministerijai. A.Šimėnas tikino, kad dabar konkursuose negali dalyvauti bendrovės, kurios yra tiesioginės ar netiesioginės „RB Rail“ akcininkės.
Latvijai bendroje įmonėje atstovauja susisiekimo ministerijai pavaldi „Eiropas dzelzcela linijas“, Estijai – taip pat ministerijos valdoma „Rail Baltic Estonia“. Vienintelė „RB statyba“ nepavaldi ministerijai. Visos trys įmonės valdo po lygiai „RB Rail“ akcijų.
„Ta tvarka turėtų būti, kaip Latvijoje ir Estijoje, nes jų geležinkeliai gali dalyvauti konkursuose, – jie iš viso nedalyvauja projekte tokiam statuse kaip „Lietuvos geležinkeliai“. (...) Akcijas („RB statybos“ – BNS) perduodi Susisiekimo ministerijai ir gauni tą pačią sistemą, kaip Latvijoje ir Estijoje“, – tikino A.Šimėnas.
R.Slapšys teigė, kad tokias idėjas geležinkeliai pirmiausia turėtų pateikti savo valdybai.
„Lietuvos geležinkelių“ nuomonė yra tik jų nuomonė, jie gali ją turėti, tačiau keista, kad jos nesuderina su akcininku. „Lietuvos geležinkeliai“ turi valdybą ir jeigu kažko nori, gali pateikti siūlymą, o valdybą spręs, priimti ar atmesti“, – BNS teigė R.Slapšys.
Derybos dėl konkursų rengimo tvarkos truko metus
Baltijos šalių atstovai po metus trukusių derybų rugsėjo pradžioje Briuselyje susitarė dėl daug ginčų kėlusios „Rail Baltica“ konkursų skelbimo tvarkos. Pagal susitarimą, pirkimai bus skirstomi į tris kategorijas: vien bendros įmonės organizuojami pirkimai, konsoliduoti bendros įmonės skelbiami pirkimai ir Baltijos šalių atskirai organizuojami, tačiau bendros įmonės griežtai prižiūrimi pirkimai.
Baltijos šalys, be to, sutarė, kad pridėtinės vertės mokestis (PVM) turi likti toje šalyje, kurioje atlikti darbai. Lietuva dar kurį laiką priešinosi siūlymui ginčą dėl PVM išspręsti, įsteigiant „RB Rail“ atstovybes Lietuvoje ir Estijoje, tačiau pagaliau su tuo sutiko.
D. Budrys BNS rugsėjo pradžioje teigė, kad Lietuva per bendrą įmonę šioje ES finansinėje perspektyvoje ketina skelbti 85 mln. eurų vertės ruožo Lenkijos siena – Kaunas signalizacijos įrengimo bei 14,5 mln. eurų vertės ruožo Kaunas – Latvijos siena projektavimo konkursus.
Estija per bendrą įmonę iki 2020 metų ketina skelbti 44 mln. eurų vertės linijos projektavimo, Latvija – 22,5 mln. eurų vertės Rygos mazgo projektavimo konkursą. Nacionaliniu lygiu Lietuva skelbtų konkursus, kurių vertė – 144 mln. eurų, Estija – 142 mln. eurų, Latvija – 246,6 mln. eurų.
Projektui, kurio vertė sieks apie 4–5 mlrd. eurų, ES 2014-2020 metais gali skirti iki 85 proc. lėšų. „Rail Baltica“ darbams Lietuvoje Europos Komisija pernai jau skyrė 106 mln. eurų, šiemet – dar beveik 191 mln. eurų.
