Programą „Free Rail“ trečiadienį pristatė LTG valdybos pirmininkas Kęstutis Šliužas, generalinis direktorius Egidijus Lazauskas, verslo atsparumo direktorius Edvinas Kerza ir susisiekimo ministras Marius Skuodis.
Ministras teigė, kad geležinkeliai liko viena labiausiai su Rusija ir Baltarusija susietų Lietuvos sistemų – finansiškai, politiškai Lietuva jau integruota į Vakarus, baigiami derinti veiksmai, reikalingi visiškai energetinei integracijai.
„Jeigu pažvelgiame į transporto sektorių, deja, integracija transporto sektoriuje Lietuvos į Vakarus yra dar neįvykusi. Sakyčiau, kad tai [geležinkeliai] yra paskutinė integracijos į Vakarus dalis“ , – sakė ministras M.Skuodis, pažymėdamas, kad iki šiol šioje srityje pagrindinė kryptis buvo Rytai.
Jis teigė, kad metų pradžioje kartu su Estijos ir Latvijos susisiekimo ministrais buvo sutarta, kad reikėtų siekti regiono geležinkelio tinklo nepriklausomumo nuo Rusijos ir Baltarusijos.
„Galėsime turėti savo sistemas rytietiško standarto plačiajai vėžei ir tokiu būdu turėti tarpinę stotelę galutinei integracijai į Vakarus“, – sakė M.Skuodis.
Baltijos šalys, Suomija ir Ukraina, taip pat ir Rusija bei Baltarusija, naudoja platesnę 1520 mm geležinkelių vėžę, tuo tarpu Europos sąjungoje paplitusi siauresnė 1435 mm vėžė.
Prieš keletą metų užbaigus tokios vėžės atkarpą nuo Kauno iki pasienio su Lenkija, Lietuvos geležinkelių tinklas tapo sujungtas su Europa, tačiau pilna Baltijos šalių infrastruktūros integracija įvyks tik nutiesus „Rail Baltica“ vėžę iki Talino.
Vis dėlto, pristatyta „Free rail“ programa apima kur kas daugiau aspektų ir susideda iš trijų dalių – Baltijos šalims skirto geležinkelių veiklos modelio EU+ įgyvendinimo, technologinės integracijos ir IT sistemų integracijos, trečiadienį aiškino LTG atstovai.
Vienas konkretesnių šio plano aspektų – infrastruktūros komponentų pakeitimas vakarietiškais. Labai didelė dalis šiuo metu naudojamo transporto parko ir infrastruktūros yra pagaminta Rytų šalyse, todėl ieškoma alternatyvų, kuo pakeisti tas dalis. „Susitikinėjame su visais gamintojais, pradedant Turkija, baigiant Didžiąja Britanija“, – kalbėjo LTG grupės generalinis direktorius E.Lazauskas.
LTG Verslo atsparumo direktorius Edvinas Kerza taip pat ragino atsižvelgti į vietinius verslus, kurie galėtų kurti tam tikrus komponentus, skirtus šalies geležinkelių infrastruktūrai.
„Ekonomikos varikliui ir teisingam pinigų išleidimui duosime teisingą startą“, – sakė jis.
Taip pat žengti žingsniai atsisakyti „pavojingų“ informacinių technologinių sistemų, pabrėžė E.Lazauskas.
LTG generalinis direktorius teigė, kad mato daug galimybių išplėsti krovinių kryptį Šiaurė-Pietūs, ir vystyti ją vietoj dabar dominuojančios Rytai-Vakarai. Tačiau statomas geležinkelis „Rail Baltica“ bus esminis lūžis šiame tiksle.
Dar vienas jo paminėtas aspektas – karinis mobilumas. „Tai yra labai svarbus elementas karo sukeltose aplinkybėse, kuriose dabar gyvename. Mes negalime tam neskirti dėmesio“, – sakė E.Lazauskas.
Anot LTG atstovų, įgyvendinus planą būtų sustiprinta regiono nepriklausomybė ir atsparumas geležinkelių sistemose.
Ateityje lauks ir Baltarusijos, tačiau Rusija greičiausiai „nesikeis“
Anot Susisiekimo ministerijos, taip pat svarstoma galimybė prie šio tinklo prijungti Ukrainą.
Ukrainos mieste Lvive vykusiame Ukrainos Aukščiausiosios Rados ir Lietuvos Respublikos Seimo Ekonomikos komiteto vadovaujamos delegacijos susitikime kovo 2–4 dienomis, be kitų klausimų, buvo kalbama ir apie krovinių vežimo geležinkeliu tarp Klaipėdos jūrų uosto ir Ukrainos apimtį.
Taip pat apsitarta dėl Ukrainos prisijungimo prie Lietuvos geležinkelių „Free Rail“ iniciatyvos, kartu su Baltijos šalimis stiprinant regiono nepriklausomybę ir atsparumą geležinkelių sistemose.
E.Kerza trečiadienį pabrėžė, kad „Free Rail“ planas kurs tokią sistemą, kuri leistų Baltarusiją ištraukti „iš juodosios terpės“.
„Tikiu, kad Rusija niekada nepasikeis, bet Baltarusija, tikiu, kad bus demokratinė valstybė ir mes turėsime patikimą kaimyną, kuris laikysis vakarietiškų standartų, vakarietiškų vertybių, bus mūsų rinkos dalis ir galėsime saugiai bei patikimai važiuoti į Baltarusijos teritoriją“, – kalbėjo E.Kerza.
Anot jo, strategija niekaip nepakeis įsipareigojimų vykdyti geležinkelių tranzitą į Kaliningradą, kita vertus, šie įsipareigojimai nesikirs su „Free rail“ programos vykdymu.
