„Visada yra tam tikri rizikos aspektai, kad vienų krovinių gali pamažėti, kitų – padidėti, juos nuolat vertiname. Ne tik geopolitika, bet ir konkurencija tarp uostų gali lemti naftos produktų dinamiką, tai į tą dinamiką mes atliepiame, kad užtikrintumėm patikimą transportavimą ir bent jau pastarųjų mėnesių tendencijos džiugina, nes yra stabilus srautas iš Baltarusijos į Klaipėdą“, – BNS sakė M. Bartuška.
Vertindamas Rusijos vadovo kalbas apie tai, kad baltarusiškus naftos produktus reiktų eksportuoti per Suomių įlankos Rusijos uostus, M. Bartuška teigė, jog diskusijos šia tema vyksta jau kurį laiką. Anot jo, su baltarusiais kalbėta apie galimybę per Klaipėdą atsigabenti naftos, kuri būtų gabenama į Baltarusiją vietoj rusiškos.
„Ką mes kalbamės su partneriais Baltarusijoje, jie mąsto apie alternatyvą, metų pradžioje atsivežė tanklaivį iš Irano, mąsto apie papildomus tanklaivius ir galbūt bus galimybė priimti tanklaivius per Lietuvą“, – sakė geležinkelių vadovas.
Visgi jis pripažįsta, kad siekiant suvaldyti rizikas, reikia diversifikuoti veiklą. Viena galimybių pakeisti baltarusiškus krovinius yra vidaus rinka, kita – perimti krovinių vežimą iš autotransporto.
„Turime ambicijų vidaus rinkoje, daugiau vežimų atlikti įvairiems klientams ir produktams. Kryptys su Vakarų Europa šiai dienai egzistuoja, jos nėra gal potencialiai išnaudojamos, sekant Europos politiką, kad dalį autotransporto perkelti ilgose distancijose ant geležinkelių. Kam važiuoti 60 vairuotojų iš Italijos į Lietuvą, kai vienu traukiniu gali atvežti 60 vagonų saugiai ir patikimai, neteršiant aplinkos“, – sakė M. Bartuška.
Trečiadienį Karaliaučiuje apsilankęs V.Putinas dar labiau padidino spaudimą Baltarusijai, pareiškęs, kad rusiškos naftos tiekimą būtina susieti su naudojimusi Rusijos geležinkeliais ir uostais Suomijos įlankoje.
„Tai būtina aptarti gerokai platesniu formatu. Juk Baltarusijos gamyklose perdirbama mūsų nafta, kitos ten nėra ir vargu ar bus. Todėl būtina griežtai susieti mūsų naftos gavimą su atitinkamu naudojimusi mūsų infrastruktūra“, – pasitarime transporto infrastruktūros plėtros temomis sakė V.Putinas.
Lietuvos premjeras Saulius Skvernelis trečiadienį pareiškė, kad jeigu Rusija priverstų Baltarusiją eksportuoti naftos produktus per jos geležinkelius ir uostus, tai būtų ekonomiškai nenaudinga ir pavojinga pačiam Minskui. Vytis Jurkonis iš Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) BNS teigė, kad tokiais žingsniais Maskva siekia didinti Minsko priklausomybę.
„Lietuvos geležinkelių“ krovinių pervežimai šiemet per septynis mėnesius, palyginti su pernai tuo pačiu laikotarpiu, išaugo 6,5 proc. iki 28,99 mln. tonų.
Iš jų naftos produktų tranzitas per Klaipėdos uostą siekė 1,224 mln. tonų.
Pirmuosius keturis šių metų mėnesius, kai dėl Rusijos ir Baltarusijos ginčo pastarajai buvo apribotas naftos tiekimas, geležinkeliai per mėnesį perveždavo apie 90-140 tūkst. tonų naftos, vėliau krovinių apimtys išaugo iki daugiau nei 230 tūkst. tonų per mėnesį, o liepą pasiekė 260 tūkst. tonų.
