Tai po pasitarimo žurnalistams paskelbė premjeras A.Butkevičius.
„Pirmadienį bus priimtas sprendimas 3 mln. eurų sumažinti „Lietuvos geležinkelių“ dividendų mokėjimą į biudžetą, penktadienį bus atsiimtas pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo“, – sakė jis.
Penktadienį bus atsiimtas pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo.
Anot A.Butkevičiaus, penktadienį sulaikytuose laivuose esantys jūrininkai bus informuoti apie tai, kad bendrovė tęs veiklą, jiems bus sumokėta dalis atlyginimo.
Jų grąžinti į Lietuvą neplanuojama.
„Laivai yra pakrauti prekėmis ir kitą savaitę bus pradėti daryti finansiniai pavedimai, jie toliau vykdys savo veiklą“, – pridūrė jis.
A.Butkevičiaus teigimu, išsaugoti bendrovę – geresnė išeitis, antraip tektų labai pigiai parduoti laivus, todėl nuostoliai būtų milžiniški.
„Jeigu šiandien mes jos negelbėtume, tai būtų didelis nuostolis. Pasitikėjimas Lietuvos jūrų laivininkyste ženkliai sumažėtų, be to, reikia pasirūpinti jūrininkais, kuriems nemokamos algos keletą mėnesių, o tai yra bendrovė, kuri priklauso valstybei“, – pabrėžė jis.
Susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius savo ruožtu aiškino, kad šioje situacijoje iš dviejų blogybių pasirinkta mažesnė. Jis pridūrė, kad bankrotas – ilgas procesas, per tą laiką laivai turėtų būti saugomi, kainuotų jų išlaikymas.
Vien maisto, vandens ir kuro poreikis, laivams stovint uoste, neskaitant uosto mokečių, yra apie 8 tūkst. eurų visiems laivams kasdien.
„Vien maisto, vandens ir kuro poreikis, laivams stovint uoste, neskaitant uosto mokečių, yra apie 8 tūkst. eurų visiems laivams kasdien“, – teigė jis.
R.Sinkevičius neabejojo, kad bankroto atveju laivai būtų parduoti tik kitais metais.
„SEB bankui sutikus atidėti kreditą, bendrovės įsiskolinimai tapo mažesni nei turto vertė, dingsta esminė prielaida bankrotui“, – teigė jis.
Planuoja transporto įmonių holdingą
Pasak Vyriausybės vadovo, artimiausiu metu planuojama sukurti transporto holdingą, kuriam priklausys LJL, „Lietuvos geležinkeliai“, kitos valstybei priklausančios transporto sektoriaus bendrovės.
„Parengus aiškų investicinį projektą, atlikus įvairius skaičiavimus, ši bendrovė toliau galės tęsti veiklą“, – sakė jis.
LJL vadovas: tikrai galime dirbti
LJL laikinasis generalinis direktorius Valerijus Adamonis teigė, kad rinka atsigauna, todėl bendrovė turi ateitį.
Paklaustas apie įmonės konkurencingumą laikinasis vadovas pripažino, kad grėsęs bankrotas kiek sugadino reikalus, tačiau su pagalba iš šalies įmonė galės atsitiesti.
„Jei turime garantiją, kad bus pinigai, nuimti kažkurią dalį areštų, susitarsime su kitais kreditoriais, kad galime dalį išmokėti, galėsime dirbti“, – sakė jis.
V.Adamonis neabejojo, kad Italijoje sulaikyto laivo „Romuva“ įgula, sužinojusi, kad bus išmokėtos algos, nebenorės sugrįžti į Lietuvą ir liks dirbti.
Jis patikino, kad penktadienį į „Romuvą“ yra pilamas kuras: „Jei bus nuimtas areštas, jis su kroviniu galės plaukti toliau“.
Paklaustas apie įmonės konkurencingumą laikinasis vadovas pripažino, kad grėsęs bankrotas kiek sugadino reikalus, tačiau su pagalba iš šalies įmonė galės atsitiesti.
D.Grybauskaitė: sprendimas – trumpalaikis
Pasak prezidentės Dalios Grybauskaitės, dėl blogos LJL padėties turėtų atsakyti susisiekimo ministras bei premjeras.
„Tie sprendimai šiandien pasiūlyti, kad viena geriau dirbanti valstybinė įmonė dengtų ir garantuotų blogiau dirbančios įmonės situaciją, yra trumpalaikė, todėl galvoti apie krovininio laivyno išsaugojimą reikia rimčiau, ne vienadieniu sprendimu“, – Klaipėdoje žurnalistams sakė D.Grybauskaitė.
Anot jos, už nesugebėjimą suvaldyti situacijos turėtų būti atsakingi susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius ir premjeras Algirdas Butkevičius, kuris iki 2008 metų kelerius metus buvo susisiekimo ministras.
Atsakomybę turi prisiimti ministras , visa vadovybė ir taip pat Vyriausybė – premjeras.
„Pirmoje eilėje Vyriausybė turi gelbėti žmones ir padėti žmonėms grįžti į namus, tada galvoti apie ateitį. Reikia spręsti, kas ją gali valdyti geriau. Atsakomybę turi prisiimti ministras , visa vadovybė ir taip pat Vyriausybė – premjeras. Nuo 2008 metų, kai prasidėjo problemos, tai dabartinis premjeras buvo susisiekimo ministras (2006-2008 metais – BNS). Šitą problemą jis turėjo žinoti puikiai“, – kalbėjo šalies vadovė.
D.Grybauskaitės žodžiais, daugeliui Susisiekimo ministerijos valdomų įmonių dirbant nepelningai, galima būtų mąstyti apie verslo perleidimą į privačias rankas.
„Matosi, kad ši (Susisiekimo – BNS) ministerija, turėdama 12 valstybinių įmonių, tvarkosi labai prastai ir tik „Lietuvos geležinkeliai“ dirba geriau, bet matome, kad per pastaruosius trejus metus dividendų į valstybės biudžetą mokama vis mažiau, būtent iš šios ministerijos įmonių. Jei valstybė ir ministerija nesugeba daryti verslo, prižiūrėti valstybinių įmonių, tai gal reikia galvoti, kad tokį verslą turėtų daryti ne valstybė. Tai nėra natūrali monopolija ir atiduoti tam, kas moka daryti tokį verslą“, – tvirtino D.Grybauskaitė.
Reaguodamas D. Grybauskaitės išsakytą kritiką dėl praeityje susikaupusių Lietuvos jūrų laivininkystės problemų, premjeras pažymi: „tuo laiku, kai dirbau susisiekimo ministru 2006–2008 metais, Lietuvos jūrų laivininkystės kompanija dirbo pelningai. Po 2008 metų bendrovė kasmet patirdavo vis didesnių nuostolių. Susisiekimo ministerijai tuomet vadovavo liberalas Eligijus Masiulis“.
Vyriausybės vadovas išplatintame pranešime spaudai atkreipia dėmesį, kad pirmuosius kreditus Lietuvos jūrų laivininkystės kompanija pasiėmė 2002 metais, kai Finansų ministerijai vadovavo D. Grybauskaitė.
Laivai buvo sulaikyti dėl skolų
Dėl skolų buvo sulaikyti penki „Lietuvos jūrų laivininkystės“ laivai. Vienas iš jų naktį iš Lenkijos parplaukė į Klaipėdą, keturi iki šiol įstrigę Senegale, Italijoje, Portugalijoje ir Jungtinėse Valstijose, juose yra apie 100 jūrininkų.
Pasak Susisiekimo ministerijos pranešimo, visi „Romuvos“ jūrininkai pageidauja grįžti į Lietuvą, tuo metu dalis kituose laivuose – JAV, Portugalijoje ir Senegale – esančių jūrininkų to nepageidauja. Iš Lenkijos ketvirtadienį jau grįžo laivas „Deltuva“ su įgula – iš viso 19 žmonių.
