P.Bekėža sako, kad kritiškoje situacijoje atsidūrę ir užsienio uostuose areštuoti įmonės laivai, SEB bankui suteikus paskolą, aprūpinami degalais, pirmo būtinumo maisto produktais, tačiau įsiskolinimų problema lieka.
„Mes žinome, kad „Lietuvos jūrų laivininkystė“ pinigų sąskaitoje neturi ir išsireikalauti atlyginimus grįžus gali būti neįmanoma. Todėl rekomenduojame Italijoje esantiems jūrininkams nepalikti laivo ir kol kas negrįžti, tačiau koks bus jų galutinis apsisprendimas, aš nežinau, jie priims jį patys“, – BNS sakė Lietuvos jūrininkų sąjungos vadovas.
„Yra būdų, tačiau nenoriu atskleisti visų kortų“, – pridūrė P.Bekėža, paklaustas, kaip jūrininkų neišvykimas padės spausti darbdavį.
Italijoje sulaikytame laive yra iki 20 LJL jūrininkų, o visuose penkiuose užsienio uostuose areštuotuose laivuose – apie 100. Įmonė darbuotojams skolinga daugiau nei 1,5 mln. eurų.
Pasak P.Bekėžos, Senegalo uoste Afrikoje sulaikyto laivo „Raguva“ įgula negali išlipti į krantą – iš jos paimti asmens dokumentai, kad laivas neišplauktų. Dakare įkalinta 17 jūrininkų.
„Senegale, Dakaro uoste iš mūsų jūrininkų yra paimti dokumentai, kad laivas nepabėgtų. Tai yra Afrika, kur dalis teisės aktų negalioja, o galioja jų vietos papročiai ir tradicijos. Laivui įsiskolinus, senegaliečiai susirinko jūrininkų asmens dokumentus, kuriuos žada grąžinti iškart, kai skolos bus atiduotos“, – sakė P.Bekėža.
„Kauno diena“ rašo, kad sekmadienį degalų likučiai laive buvo besibaigiantys, todėl komanda buvo priversta išjungti oro kondicionierius, kad taupytų degalų likučius.
Laivo „Raguva“ vyriausiojo kapitono padėjėjo Juozo Bakanausko dukra dienraščiui teigė, kad jūrininkų gyvenimo sąlygos yra labai sudėtingos.
„Susisiekiau su tėčiu, pasakojo, kokiomis sąlygomis jie dabar gyvena. Dieną oro temperatūra 45 laipsniai karščio, nėra kuo kvėpuoti. Miegoti taip pat neįmanoma. Kai pasibaigs degalai, laivas nebeturės ir vandens tiekimo. Sakė, kad yra priversti labai brangiai mokėti už maisto produktus, todėl porcijos irgi sumažintos. Nuo nervinės įtampos žmonėms pakriko sveikata, ėmė skaudėti dantys. Komandos nuotaika labai prasta“, – sakė Sonata Lapinskienė.
P.Bekėža BNS sakė, kad tokios situacijos buvo galima išvengti, jei Susisiekimo ministerija būtų reagavusi į sąjungos informaciją apie LJL problemas.
P.Bekėža BNS sakė, kad tokios situacijos buvo galima išvengti, jei Susisiekimo ministerija būtų reagavusi į sąjungos informaciją apie LJL problemas.
„Apie „Lietuvos jūrų laivininkystės“ problemas Susisiekimo ministerijai sakėme nuo metų pradžios, tačiau nieko nebuvo daroma, nesiimta jokių žingsnių“, – BNS sakė P.Bekėža.
Susisiekimo ministro Rimanto Sinkevičiaus teigimu, šiuo metu tiek ministerijos, tiek didžiausio įmonės kreditoriaus SEB banko pagrindinis tikslas yra atgauti užsienio uostuose už skolas sulaikytus laivus, kad jie nevirstų metalo laužu ir galėtų būti parduoti.
R.Sinkevičius BNS pirmadienį teigė, kad LJL laivų išlaisvinimas ir tolesnis jų likimas bus sprendžiamas kartu su SEB banku, kurio suteikta papildoma 650 tūkst. JAV dolerių paskola padėjo aprūpinti degalais du sulaikytus laivus Portugalijoje ir Senegale.
Pirmadienį ministras susitiko su įmonės vadovybe bei teisininkais, o antradienį planuoja susitikti su laivo kapitonu, kuris supažindintų su tarptautinės jūrų teisės niuansais.
SEB bankui LJL skolinga apie 15 mln. eurų. Finansinis nuostolingos įmonės nuosmukis prasidėjo 2008 metais, kuomet krito frachtų kainos.
SEB bankui LJL skolinga apie 15 mln. eurų. Finansinis nuostolingos įmonės nuosmukis prasidėjo 2008 metais, kuomet krito frachtų kainos.
Trečiadienį prezidentė Dalia Grybauskaitė su R.Sinkevičiumi ketina aptarti LJL padėtį.
Susisiekimo ministerija valdo kontrolinį LJL akcijų paketą, įmonė listinguojama „Nasdaq“ Vilniaus biržoje.
