Klaipėdos uostas šiuos metus užbaigs pasiekęs 33,1 mln. tonų krovą. Tai bus 8 proc. mažesnis rodiklis nei praėjusių metų. Ir nors Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija pasidalino žinia, kad Lietuvos uostas vėl pasiekė milijono konteinerių krovą, pastebima, kad dalis krovinių atgabenami tušti.
Tai lemia, kad statistika krovos tonomis – ne tokia džiuginanti.
„Mažėja mūsų ekonomikos eksportas, krito pats vartojimas“, – konstatavo Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos prezidentas Vaidotas Šileika. Metų pradžioje su sunkumais susidūrė Lietuvos baldų, medienos pramonė. Ekonomikos smukimas fiksuotas Skandinavijos šalyse, į kurias vežta reikšminga dalis krovinių.
Vis dėlto, žvelgdamas į ateitį V.Šileika buvo optimistiškas.
„Prognozuoju, kad kitąmet bus fiksuojamas 5-8, o gal ir 10 proc. augimas“, – teigė jis.
Tuo metu kaimyniniai uostai – Rygos ir Talino – praėjusiais metais dar gebėję generuoti didesnį kiekį krovinių, šiemet patyrė skaudų kritimą. Šiuose uostuose krovinių sumažėjo ketvirtadaliu.
Tačiau, oficiali statistika rodo, kad krova auga Rusijos uoste – Primorske, Ust Lugoje, Kaliningrade, Sankt Peterburge. Visuose šiuose uostuose fiksuojamas 10 proc. augimas.
„Galiu pasakyti savo nuomonę. Tikrai tikėjau, kad sankcijos šiuos uostus paveiks labiau. Taip, energijos išteklių, naftos krovinių mažėjo. Manėme, kad mažės kur kas labiau. Tačiau, kaip matome, ta šalis turi tam tikrų sumanymų, turi įvairių schemų, kaip apeiti sankcijas, suranda naujas rinkas, naujus draugus, su kuriais draugauja. Sustiprėjusi prekyba su Kinija, draugystė su Turkija“, – vardijo V.Šileika.
