„Kokio lygio saugios laivybos atžvilgiu yra valstybės laivai, parodo 1982 m. pasirašyto Paryžiaus savitarpio supratimo memorandumo dėl uosto valstybės kontrolės kasmet sudaromas Baltasis, Pilkasis ir Juodasis valstybių vėliavų sąrašai. Šalies buvimas tam tikrame sąraše atspindi konkrečios valstybės laivybos valdymo standartų lygį. Dažniausiai ir griežčiausiai inspektuojami į Juodąjį sąrašą patenkančios valstybės laivai. Rečiausiai tikrinami – Baltajame sąraše esantys laivai“, – apie valstybės buvimo Baltajame sąraše naudą šalies laivams sako Lietuvos transporto saugos administracijos Jūrų departamento direktorius Linas Kasparavičius.
Pasak pašnekovo, reitinguojant konkrečias valstybes į vėliavų sąrašus, naudojama tam tikra formulė, kurios vieni iš svariausių rodiklių yra su šalies vėliava plaukiojančių inspektuotų laivų ir laivų sulaikymo Paryžiaus SM valstybių uostuose skaičius per paskutinius trejus metus.
2006 m. Lietuva tapo šio memorandumo šalimi. Nuo 2009 m. iki 2013 m. Lietuvos vėliava buvo Baltajame sąraše, nuo 2014 m. iki 2019 m. – Pilkajame sąraše, o nuo 2019 m. liepos 1-osios – vėl Baltajame sąraše.
Naujajame sąraše yra iš viso 73 valstybės: 41 valstybė – Baltajame, 18 – Pilkajame ir 14 – Juodajame. Nuo šių metų liepos 1-osios mūsų šalies laivai plaukios su baltąja vėliava kartu su tokiomis šalimis kaip Norvegija, Didžioji Britanija, Vokietija, Prancūzija, Danija ir kt.
„Į Baltąjį sąrašą 2009 m. Lietuva buvo patekusi dėl kompleksinių priemonių, kurių buvo imtasi tuo metu, įskaitant ir tarptautinių sutarčių ratifikavimą, kad sumažėtų uostuose sulaikomų laivų skaičius. Iš šio sąrašo Lietuva buvo pašalinta iš esmės dėl vienos įmonės bankroto ir keleto šiai įmonei priklausiusių laivų sulaikymo Paryžiaus SM uostuose dėl jūrininkams nesumokėtų atlyginimų ir kitų pažeidimų, – esminę šalies iškritimo iš Baltojo sąrašo priežastį 2014 m. įvardija L. Kasparavičius. Kadangi nuo 2016-ųjų mūsų laivų sulaikymų statistika gerėjo, Lietuva nuo 2019 m. liepos 1 d. grįžo į Baltąjį sąrašą“.
Kad Lietuvos grįžimas į Baltąjį sąrašą yra be galo naudingas šalies laivams, pritaria ir Lietuvos laivų savininkų asociacijos vykdomasis direktorius Gintautas Kutka.
„Nuo 2006 m. Lietuva yra Paryžiaus tarpusavio supratimo memorandumo organizacijos narė. Organizacijos tikslas yra unifikuotais laivų patikros metodais siekti, kad laivybos kompanijos ir jų valdomi laivai atitiktų tarptautinius saugios laivybos standartus. Vienareikšmiškai grįžimas į Baltąjį vėliavų sąrašą yra gera žinia. Tai reiškia didesnį vėliavos prestižą, retesnes laivų patikras, atitinkamai mažesnę įtampą laivų įguloms. Svarbu pažymėti, kad tai lemia ir didesnį frachtuotojų, kurie patiki pervežti krovinį, pasitikėjimą laivybos kompanija, kurios laivai yra Baltajame sąraše”, – buvimo sąraše privalumus vardija G. Kutka.
Vėliavų sąrašai sudaromi metams. Nuo liepos 1-osios Lietuva kartu su kitomis stipriausiomis 40 jūrinių pasaulio valstybių plaukios su balta vėliava.
