Lietuvos laivuose – kapitonai iš Belgijos

Redakcija gavo pranešimą, esą, naujuosiuose AB „DFDS Seaways“ laivuose, kurie su Lietuvos vėliava plaukioja Šiaurės jūroje, jau samdomi kapitonai belgai, o mūsų šalies kapitonai paliekami be darbo. Kodėl tam neprieštarauja Lietuvos jūrininkų sąjunga (LJS)?
„Dfds Seaways“ keltas
„Dfds Seaways“ keltas / „Dfds Seaways“ nuotr.

Pernai Klaipėdoje esanti Danijos kompanija „DFDS Seaways“ išsinuomojo „barboutčarterio“ sąlygomis (su teise pirkti) didelius tik 2017 metais Vokietijoje pastatytus ro-ro laivus „Gardenia Seawys“ ir „Tulipa Seaways“. Jie pritaikyti vilkikams su kroviniais ir puspriekabėms gabenti. Pirmasis Šiaurės jūroje dirbti pradėjo pernai liepą, antrasis – spalį. Abu šie laivai yra įregistruoti Lietuvos jūrų laivų registre. Kompanijos vadovai tikino, kad juose dirbs lietuviškos įgulos. Iki šiol taip ir buvo. Laivai plaukiojo maršrutu Roterdamas (Nyderlandai) ir Imingemas (Anglija), juose dirbo kapitonai iš Lietuvos. Bet šiemet nuo vasario juose pradeda dirti kapitonai belgai, o įgulos paliekamos lietuviškos.

J.Andrijauskaitės nuotr./ Petras Bekėža
J.Andrijauskaitės nuotr./ Petras Bekėža

LJS pirmininkas Petras Bekėža sakė, kad buvo susitikęs su AB „DFDS Seaways“ vykdomuoju direktoriumi Jonu Nazarovu. Šis informavo, kad laivų, kurie kursuos į Belgiją, kapitonai bus belgai. Tai susiję su tuo, kad jie turi leidimus plaukti į Belgijos uostus be locmanų. Norint gauti tokį leidimą egzaminus privaloma laikyti tos šalies kalba. Pasak P.Bekėžos, jeigu būtų buvę galima tai daryti anglų kalba, nebūtų kilę jokios problemos.

LJS pirmininko teigimu, Lietuvos prekybinės laivybos įstatymas šiuo atveju nepažeistas. Pagal jį laivo kapitonas turi būti Europos Sąjungos (ES) šalių pilietis, laivo įgulą sudaryti ne mažiau kaip du trečdaliai ES šalių piliečių. Pasak P.Bekėžos, su ketinamomis priimti Prekybos laivybos įstatymo pataisomis, numatančiomis, kad ES piliečiai turi sudaryti ne mažiau kaip 50 proc. įgulos narių, tai nesusiję, be to, jos dar nepatvirtintos.

Geriau, kad Lietuvos laivuose ir kapitonai būtų iš Lietuvos. Bet jokių bangų kelti šiuo klausimu negalime, nes pagal teisės aktus kompanija gali taip elgtis.

„Kompanijos vadovui išsakėme savo poziciją, jog geriau, kad Lietuvos laivuose ir kapitonai būtų iš Lietuvos. Bet jokių bangų kelti šiuo klausimu negalime, nes pagal teisės aktus kompanija gali taip elgtis. Mes tik pareikalavome, kad jūrininkams tuose keltuose, kur bus kapitonai belgai, būtų organizuoti kvalifikaciniai kursai anglų kalba. Mat pagal tarptautinės teisės aktus, ratifikuotus Lietuvoje, ir pagal mūsų šalies teisės aktus, laivo kalbą gali nustatyti jo savininkas. Pageidavome, kad jūrininkų atranką darytų tie, kurie gerai moka anglų kalbą. J.Nazarovas sutiko visiems organizuoti specialius kursus, bus bandoma rinkti įgulos narius, mokančius anglų kalbą“, – sakė P.Bekėža.

Paklaustas, ar neatsitiks taip, kad po kurio laiko gali nelikti šiuose laivuose ir Lietuvos įgulų, P.Bekėža patikino, kad to tikrai neturėtų būti.

„AB „DFDS Seaways“ dirba nemažai LJS narių. Mūsų santykiai su šia bendrove normalūs, iš jos gauname visą informaciją ir įspėjimus apie kokius nors pokyčius iš anksto. Su bendrovės vadovybe susitarta ir ji patvirtino, kad įgulos bus iš Lietuvos“, – sakė P.Bekėža.

Tai, kad Lietuvos įgulos liks tuose laivuose, patvirtino ir AB „DFDS Seaways“ komunikacijų ir ryšių su visuomene vadovas Baltijos jūros regionui Vaidas Klumbys. Anot jo, norėdami plaukti į Belgijos uostus be locmano kapitonai turi laikyti egzaminą olandų kalba.

Pasak LJS pirmininko, belgų kapitonams bus mokami tokie pat atlyginimai kaip ir Lietuvos pagal kolektyvinę sutartį su AB „DFDS Seaways“. Žinoma, jie gaus priedus prie atlyginimų už tai, kad laivus į uostus ves be locmanų.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis