„Jau dabar per Kauną į Vakarų Europą važiuoja traukiniai iš Kinijos, Kauno intermodalinį terminalą logistikos bendrovės naudoja kaip jungtį gabenant krovinius geležinkelio, kelių, oro ir jūrų transportu. Neabejojame, kad užbaigus darbus Kauno geležinkelio mazge, kuomet Kauno intermodalinis terminalas europine geležinkelio vėže bus sujungtas su Vakarų Europos geležinkelio tinklais, jo reikšmė dar labiau išaugs“, – sako AB „Lietuvos geležinkelių infrastruktūra“ generalinis direktorius Karolis Sankovski.
Kauno geležinkelio mazgo rekonstrukciją, kurios metu jis bus pritaikytas „Rail Baltica“ reikmėms, planuojama baigti iki 2021 metų.
Iš viso šį mazgą sudaro trys atkarpos: Jiesia-Rokai, Rokai-Palemonas ir Palemonas-Kaunas.
Dalis darbų jau baigta
Anksčiausiai rekonstrukcijos darbai pradėti ir 2018-ųjų rudenį baigti atkarpoje Jiesia-Rokai. Čia įrengta 4,9 km ilgio europinė 1435 mm pločio vėžė, rekonstruota apie 3,6 km rusiško standarto 1520 mm pločio vėžė, įrengti nauji inžineriniai statiniai, rekonstruoti elektros tinklai, pastatyti signalizacijos įrenginiai.
Atsižvelgiant į triukšmo matavimus, reljefą, esamą užstatymą ir esamus kelius, gyvenamųjų pastatų apsaugai nuo neigiamo triukšmo poveikio pastatytos triukšmą mažinančios sienutės, kurių bendras ilgis siekia beveik kilometrą.
„Šiuo metu intensyvūs statybos darbai vyksta ruože Kaunas-Palemonas, kur įgyvendinta jau daugiau kaip 55 proc. visų numatytų darbų, o juos baigti tikimasi iki metų pabaigos“, – sako K. Sankovski.
Šioje atkarpoje vykstantys darbai – vieni sudėtingiausiu, dėl jų keliems mėnesiams teko sustabdyti traukinių eismą Kauno geležinkelio tuneliu. Tačiau pasinaudojus situacija rekonstruotas ne tik geležinkelio tunelis ir atkarpoje esantis geležinkelis, bet ir Kauno kelių bei kita miesto infrastruktūra, dėl ko iš esmės pagerėjo susisiekimas mieste.
Patogumai kauniečiams
Vietoj probleminės Amalių geležinkelio pervažos, kuri vairuotojus vargino kilometrinėmis spūstimis, įrengti požeminiai tuneliai automobiliams, dviratininkams bei pėstiesiems. Tai jau pradėjęs veikti keturių arkų tunelis automobiliams ir pėstiesiems, kuriuo ateityje eis Kauno pietrytinis aplinkkelis. Netoliese nutiestas atskiras pėsčiųjų ir dviratininkų tunelis, Kauno miesto savivaldybės atskiru projektu statomas tunelis pėstiesiems, dviratininkams bei specialiajam transportui. Dar vienas požeminis tunelis automobiliams ir pėstiesiems bus įrengtas netoli Palemono geležinkelio stoties, kur sujungs Palemono ir Marių gatves.
„Atliekant „Rail Baltica“ darbus visi inžinieriniai miesto tinklai, kurie kirto arba ėjo palei europinę geležinkelio liniją, buvo iškelti iš statybos zonos ir pakeisti naujais. Taip pat atnaujinti miesto vandentiekio ir nuotekų šalinimo, šilumos gamybos ir tiekimo, elektros, komunikacijų, gatvių apšvietimo ir troleibusų kontaktiniai tinklai“, – vardina atliktus darbus K. Sankovski.
Pačiame 9 km ilgio geležinkelio Kaunas-Palemonas ruože baigus darbus bus nutiesti 9 km naujos europinės geležinkelio vėžės, 2 km sugretintos europinės ir plačiosios vėžės bei rekonstruota 3,6 km esamo plačiosios vėžės. Šalia gyvenamųjų namų iškils apie 1,5 km ilgio triukšmą slopinančių sienučių, ant bėgių bus montuojami vibraciją bei triukšmą mažinantys slopintuvai.
Kauno ir Palemono geležinkelio stotys bus aptveriamos segmentine tvora, o visas ruožas bus aptvertas metalinio tinklo tvora. Joje bus įrengiami specialūs vienvėriai varteliai, atsidarantys tik nuo geležinkelio kelio pusės. Jie skirti pasišalinti gyvūnams iš aptvertos geležinkelio kelio teritorijos.
Taip pat vyksta pasirengimas statybos darbas geležinkelio atkarpoje Rokai-Palemonas.
Didžiausias infrastruktūros projektas
„Rail Baltica“ – tai didžiausias geležinkelio infrastruktūros statybos projektas Baltijos šalių istorijoje, kurio metu per visą „Rail Baltica“ trasą bus nutiestas elektrifikuotas 1435 mm pločio vėžės dvikelis. Projekto statybos, kurių suplanuota įgyvendinimo vertė siekia apie 5,8 mlrd. eurų, yra didžiausia investicija, skirta pagerinti mobilumą ir kelionių galimybes, plėtoti verslą, turizmą ir prekių mainus regione.
Bendras „Rail Baltica“ ilgis per tris valstybes siekia 870 kilometrų: Lietuvoje – 392, Latvijoje – 265, o Estijoje – 213. Lietuvoje europinė trasa eina nuo Lenkijos ir Lietuvos sienos per Kauną ir Panevėžį, Latvijoje kirs Rygą, Estijoje – Pernu ir Taliną. „Rail Baltica“ projektas taip pat numato dvi atskiras atšakas: Lietuva išsikovojo, kad būtų pastatyta Kauno–Vilniaus jungtis, o Latvija ketina sujungti Rygą su oro uostu.
Projekto „Rail Baltica“ pirmąjį etapą Lietuva įgyvendino 2015 metais – europinės vėžės geležinkelio linija buvo nutiesta nuo Lenkijos-Lietuvos sienos iki Kauno. Šio etapo metu įrengta 123 km ilgio europinio standarto tarpvalstybinis geležinkelis, kuriuo tarp Kauno ir Balstogės kursuoja keleiviniai traukiniai. Ateityje šis ruožas bus modernizuotas, kad keleiviniai traukiniai, kaip visoje „Rail Baltica“, galėtų važiuoti maksimaliu 249 km/h greičiu.
Šiuo metu aktyvūs „Rail Baltica“ statybos darbai vyksta Kauno geležinkelio mazge, kuriuos užbaigus iš Kauno į Lenkiją ir toliau į Vakarų Europą galės vykti krovininiai traukiniai.
AB „Lietuvos geležinkelių infrastruktūra“ yra projekto „Rail Baltica“ vykdytoja Lietuvoje, atsakinga už europinio geležinkelio infrastruktūros statybas šalyje.
Už šį turinį atsakingas tik autorius. Europos Sąjunga neatsako už galimą jame pateiktos informacijos naudojimą.