2019 m. liepos mėnesį Lietuvos oro erdvėje aptarnauta 27,4 tūkst. skrydžių – 1,2 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu. Daugiausia aptarnauta reguliariųjų skrydžių – 22,9 tūkst. (tai sudaro 83,5 procentus visų aptarnautų skrydžių). Užsakomųjų skrydžių liepą buvo aptarnauta 3 tūkst., bendrosios aviacijos – 596, kariškių skrydžių – 776, kitų skrydžių - 122. 2019 m. liepą sumažėjo tik bendrosios aviacijos skrydžių (aptarnauta 4,7 proc. mažiau nei 2018 m. liepą), kitų rūšių skrydžiai neženkliai augo. Labiausiai išaugo kariškių skrydžių skaičius – 2019 m. liepą buvo aptarnauta net 31 proc. daugiau kariškių skrydžių nei pernai.
„Didžiausių Lietuvos Respublikos oro erdvės naudotojų penketukas nesikeičia jau kelerius metus – jame įsitvirtinusios Latvijos, Suomijos, Rusijos bei Vokietijos avialinijos. Oro bendrovės tik nežymiai keičiasi vietomis pagal įvykdytų skrydžių skaičius“, - sako „Oro navigacijos“ generalinis direktorius Mindaugas Gustys.
2019 m. liepos mėnesį daugiausia skrydžių Lietuvos oro erdve įvykdė Latvijos oro bendrovė „Air Baltic“ – 2,8 tūkst. skrydžius, kuri pernai pagal įvykdžiusių skrydžių skaičių buvo antra. Pernai metų liepos mėnesio lyderė Suomijos oro bendrovė „Finnair“ šiais metais yra antroje vietoje su 2,7 tūkst. skrydžių, trečioje – Rusijos „Aeroflot“ (2 tūkst. skrydžių), ketvirtoje – Vokietijos „Lufthansa“ (1,6 tūkst. skrydžių), penktoje – Rusijos „Rossiya Airlines“ (1,6 tūkst. skrydžiai). Pastarųjų trijų oro bendrovių pozicijos penketuke nepasikeitė.
„Air Baltic“ pademonstravo ir didžiausią augimą – 2019 m. liepą ji įvykdė net 16,4 proc. daugiau skrydžių nei 2018 m. liepą. Ženkliai augo ir „Aeroflot“ bei „Rossiya Airlines“ skrydžių skaičius – kompanijos įvykdė 7,7 proc. ir 13,3 proc. daugiau skrydžių, tuo tarpu „Finnair“ ir „Lufthansa“, nors ir išsilaikė daugiausia Lietuvos oro erdvėje skraidžiusių bendrovių penketuke, 2019 m. liepą skrydžių Lietuvos oro erdvėje įvykdė 1,1 ir 5,1 proc. mažiau.
Daugiau nei tris ketvirtadalius (77,9 proc.) visų skrydžių 2019 m. liepą sudarė tranzitiniai skrydžiai – jų skaičius siekė 21,3 tūkst. (1,1 proc. daugiau nei pernai).
Išliko stabilus populiariausių tranzitinių krypčių penketukai, nors skrydžių skaičiai nežymiai pasikeitė. Valstybės, į kurias iš Lietuvos daugiausia skrista tranzitu, yra šios: Rusijos Federacija (4,7 tūkst. skrydžių 2019 m. liepą – 3,8 proc. mažiau nei 2018 m. liepą), Vokietija (2,9 tūkst. skrydžių – 1 proc. mažiau), Suomija (1,8 tūkst. skrydžių – 4,5 proc. daugiau), Latvija (1,6 tūkst. skrydžių – 12,2 proc. daugiau) ir Kinija (859 skrydžiai – 89,2 proc. daugiau). Valstybės, iš kurių daugiausia skrista tranzitu per Lietuvą, yra šios: Rusijos Federacija (5 tūkst. skrydžių 2019 m. liepą – 0,6 proc. mažiau nei 2018 m. liepą), Vokietija (2,4 tūkst. skrydžių – 5,3 proc. mažiau), Suomija (1,8 tūkst. skrydžių – 1,6 proc. mažiau), Latvija (1,6 tūkst. skrydžių – 13,9 proc. daugiau) ir Prancūzija (941 skrydžiai – 34,4 proc. daugiau).
Daugiausia Lietuvos Respublikos oro erdve tranzitui naudojosi Latvijos oro bendrovė „Air Baltic“, Turkijos „Turkish Airlines“, Rusijos aviakompanijos „Aeroflot“, „Rossiya Airlines“ ir „Siberian Airlines“. Pastarosios skrydžių skaičius skrendant tranzitu per Lietuvą augo sparčiausiai – net 45,2 proc. „Air Baltic“ 2019 m. liepą įvykdė 2,1 tūkst. skrydžių per Lietuvą , „Turkish Airlines“ - 493, „Aeroflot“- 1,9 tūkst., „Rossiya Airlines“ - 1,6 tūkst., „Siberian Airlines“ - 408 skrydžius. Visų minėtų bendrovių augimas siekė atitinkamai 21,5, 15,7, 8,6, 13,1 ir 45,2 proc. palyginus su 2018 m. liepos mėnesiu.
Terminalinių skrydžių skaičius 2019 m. liepos mėnesį buvo 6 tūkst., t.y. 1,8 proc. didesnis nei pernai liepą.
Valstybės, į kurias 2019 m. liepos mėnesį iš Lietuvos skrista daugiausiai yra šios: Jungtinė Karalystė (322 skrydžiai ir 5,2 proc. augimas palyginus su 2018 m. liepa), Latvija (289 skrydžiai ir 11,15 proc. augimas), Lenkija (272 skrydžiai ir 3,2 proc. mažėjimas), Vokietija (256 skrydžiai ir 1 proc. mažėjimas), Rusija (142 skrydžiai ir 17,36 proc. augimas). Nežymiai skiriasi ir skrydžių į Lietuvą kryptys: daugiausiai skrista iš Jungtinės Karalystės (323 skrydžiai – 5,2 proc. daugiau nei pernai), Latvijos (285 skrydžiai – 8,4 proc. daugiau), Vokietijos (266 skrydžiai – 3,1 proc. daugiau), Lenkijos (263 skrydžiai – 4,7 proc. mažiau) bei Danijos (133 skrydžiai – 13,1 proc. mažiau).
Pagal pasirašytą daugiašalę sutartį Lietuva patiki Europos saugios oro navigacijos organizacijai Eurokontrolei apskaičiuoti ir savo vardu rinkti oro navigacijos rinkliavas. Išlaidas, susijusias su rinkliavų apskaičiavimu ir surinkimu, dengia oro erdvės naudotojai.
