Pernai iš visų Europos oro uostų išvyko 14,2 mln. skrydžių, iš kurių beveik 218 tūkst. arba 1,5 proc. susidūrė su reikšmingais sutrikimais: vėlavo daugiau kaip 3 val. arba buvo atšaukti, rodo kompensacijų valdymo bendrovės „Skycop.com“ duomenys. Konservatyviais vertinimais, visi šių skrydžių keleiviai gali pretenduoti į 6,5 mlrd. Eur kompensacijų.
Dažniausiai su probleminiais skrydžiais pernai susidūrė keleiviai, išvykę iš Liuksemburgo (2,8 proc. sutrikdytų išvykimų), Nyderlandų (2,7 proc.), Islandijos (2,6 proc.) ir Vokietijos (2,2 proc.) oro uostų. Be Vokietijos, iš didžiųjų aviacijos rinkų viso žemyno vidurkį pernai viršijo Jungtinės Karalystės (1,8 proc.) ir Prancūzijos (1,7 proc.) oro uostai.
Mažiausia sutrikdytų skrydžių dalis pernai buvo užfiksuota Latvijos (0,5 proc.), Lietuvos (0,6 proc.), Graikijos (0,8 proc.), taip pat Estijos, Slovakijos, Slovėnijos (visi po 0,9 proc.) ir Švedijos, Maltos bei Ispanijos (po 1 proc.) oro uostuose. Apskritai Ispanija pernai buvo pati didžiausia Europos aviacijos rinka pagal įvykusių skrydžių skaičių, bet kartu išlaikė vieną geriausių sklandžių išvykimų rodiklių.
Didžiausia tikimybė susidurti su probleminiu skrydžiu Europoje pernai buvo liepos mėnesį (2,4 proc.), o mažiausia – rugsėjį (1 proc.).
Oro bendrovės per praėjusius metus kiek pagerino savo veiklos rodiklius: 2023 m. Europoje buvo užfiksuota didesnė – 1,8 proc. – reikšmingai sutrikdytų skrydžių dalis. Didžiausias progresas per metus įvyko Nyderlandų ir Islandijos oro uostuose, nors šios šalys išlieka tarp keleiviams problemiškiausių aviacijos rinkų. Labiausiai per metus pablogėjo rezultatas Suomijoje – 2023 m. žemyno lyderė su vos 0,6 proc. probleminių skrydžių dalimi, pernai ši Šiaurės šalis jau turėjo 1,3 proc. reikšmingai sutrikdytų išvykimų.
Lietuva savo ruožtu per praėjusius metus probleminių skrydžių dalį sumažino nuo 0,9 proc. iki 0,6 proc. ir pakilo iš 5-os į antrą vietą Europoje.
Pasak „Skycop“ advokato Nerijaus Zalecko, pernai visoje Europoje pagerėjusius rodiklius galėjo lemti kiek slopstančios įtampos orlaivių dalių tiekimo grandinėse ar tiesiog su augančiais keleivių srautais apsiprantančios aviakompanijos bei oro uostai. Kita vertus, net ir 1,5 proc. reikšmingai sutrikdytų skrydžių dalis reiškia milijardus eurų kompensacijų keleiviams, dažnas kurių šia galimybe nepasinaudoja.
„Mūsų duomenys rodo, kad vos apie trečdalis paveiktų keleivių kreipiasi į avialinijas ar kompensacijų valdymo bendroves dėl išmokų. Vadinamasis ES261 mechanizmas buvo sukurtas siekiant kompensuoti nepatogumus, bet kartu ir skatinant oro bendroves pasitempti. Todėl ir toliau kviečiu paveiktus keleivius pasinaudoti savo teisėmis: tai ne tik papildomi pinigai už sujauktus kelionės planus, bet kartu ir raginimas aviakompanijoms toliau gerinti savo procesus“, – sako N.Zaleckas.
„Skycop“ skaičiavimais, visoje Europoje pernai keleiviai teoriškai galėtų pretenduoti į 6,5 mlrd. Eur kompensacijų, iš kurių daugiau kaip 4 mlrd. Eur liks aviakompanijoms, jei keleiviai ir toliau vangiai naudosis savo teisėmis. Lietuvoje vien už sutrikdytus išvykimus keleiviams pernai teoriškai galėtų priklausyti 7,8 mln. Eur kompensacijų ir dar bent dukart tiek už sutrikusias keliones grįžtant iš užsienio.
Pagal EU261 reglamentą, kompensacijos už reikšmingus vėlavimus priklauso išvykstant iš ES oro uosto (nepriklausomai nuo oro linijos šalies) ir atvykstant į ES oro uostus su ES registruotomis avialinijomis. Jei išvykstantis skrydis į galutinį oro uostą atvykti vėluoja daugiau kaip 3 valandas, keleiviams priklauso 250-600 Eur kompensacijos priklausomai nuo maršruto atstumo. Keleiviams taip pat gali priklausyti kompensacijos už atšauktus skrydžius, nenumatytas transporto ar nakvynės išlaidas, pamestą bagažą ir įvairius kitus scenarijus.
Šiuose duomenyse „Skycop“ vertino 31 valstybę: visas ES nares, taip pat EU261 reglamente dalyvaujančias Norvegiją, Šveicariją ir Islandiją. Į statistiką įtraukta ir Jungtinė Karalystė, nes jos taikoma UK261 tvarka iš esmės atkartoja europinį reglamentą. Statistikoje vertinti tik skrydžiai, kurie gali pretenduoti į kompensaciją keleiviams – vėlavę išvykti daugiau kaip 3 val. arba atšaukti.
Net ir tokiu atveju oro bendrovės gali nemokėti kompensacijų, jei įrodo, kad sutrikimas buvo susijęs su ekstremaliais orais, streikais ar kitomis kompanijos galioje nesančiomis aplinkybėmis. Keleiviams rekomenduojama bet kuriuo atveju kreiptis į avialiniją tiesiogiai arba pasinaudoti kompensacijų valdymo bendrovių, tokių kaip „Skycop“, paslaugomis – jos paprastai taiko sėkmės mokestį tik tada, jei pinigai klientui iš tikrųjų priklauso ir yra išieškomi.
