Nepaisant COVID-19 poveikio pasaulinei aviacijai, prie rezoliucijos prisijungusių 24 Europos oro uostų, įskaitant ir Lietuvos oro uostus, skaičius įrodo, kad kova su klimato kaita yra svarbus sektoriaus sau keliamas tikslas. Įsipareigodami iki 2050 metų arba anksčiau iki nulio sumažinti CO2 emisijas iš operacijų, kurias jie gali patys kontroliuoti, visi trys Lietuvos oro vartai bandys kiek įmanoma labiau sumažinti šildymui, vėsinimui, apšvietimui suvartojamą elektros energijos kiekį, minimizuoti antžeminių transporto priemonių ir pagalbinės įrangos kuro degalų sąnaudas ir kt.
Lietuvos oro uostų generalinio direktoriaus, Tarptautinės oro uostų tarybos valdybos nario Mariaus Gelžinio teigimu, prisijungimas prie „Net Zero“ įsipareigojimo šalies oro vartams yra svarbus įvykis, kadangi aviacijos sektoriaus poveikio aplinkai mažinimas ir tvari veikla yra svarbūs Lietuvos oro uostų tikslai.
„Lietuvos oro uostai, dalyvaudami tarptautinėje oro uostų šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) valdymo programoje „Airport Carbon Accreditation“ (ACA), jau yra nemažai nuveikę emisijų vertinimo ir mažinimo srityse. Kasmet apskaičiuojamos visų trijų oro uostų emisijos ir atnaujinami sertifikatai, vykdomas Vilniaus oro uosto emisijų mažinimo plano įgyvendinimas – apšvietimo sistemos keičiamos į LED, transporto parkas atnaujinamas hibridiniais automobiliais, eksploatuojama ant naujojo labai svarbių asmenų (VIP terminalas ir konferencijų centras) pastato įrengta saulės jėgainė, nauji pastatai ir jų dalys projektuojamos pagal aukščiausius energinio tvarumo reikalavimus. Kitas svarbus 2020 metais nuveiktas darbas – įsigyti elektros energijos kilmės sertifikatai, kuriais patvirtinama, kad pernai trijuose šalies oro vartuose sunaudota energija buvo pagaminta iš atsinaujinančių šaltinių“, – teigia M.Gelžinis.
Lietuvos oro uostų vadovo teigimu, šiemet darbai dėl emisijų į aplinką mažinimo bus vykdomi dar intensyviau. Šiuo metu Vilniaus oro uoste rengiamas suinteresuotųjų šalių planas, kurio pagrindinis tikslas yra į bendrą CO2 apskaitą įtraukti oro uoste veikiančių partnerių emisijas bei jas palaipsniui mažinti.
Anot Tarptautinės oro uostų tarybos prezidento ir Miuncheno oro uosto generalinio direktoriaus Josto Lammerso, Europoje veikiantys oro uostai jau daugiau nei dešimtmetį kryptingai siekia stabdyti klimato kaitą mažinant emisijas.
„Augantis skaičius oro uostų, pasiryžusių siekti nulinių emisijų į aplinką iki 2050 m., rodo, kad oro uostų rinka solidarizuojasi su Europos žaliojo kurso ambicija siekti klimatui neutralaus žemyno statuso. Tikime, kad bendros pastangos reikšmingai prisidės sprendžiant pasaulinę klimato problemą, tad noriu pasveikinti Lietuvos oro uostus prisijungus prie iniciatyvos, kuria siekiama suderinti asmeninius aplinkosauginius ir pasaulinius klimato saugojimo tikslus“ , – sako jis.
Šiuo metu Europoje yra 10 oro uostų, pasiekusių nulinį CO2 išmetimų kiekį. „Net Zero“ rezoliucija lieka atvira oro uostams, kurie nuspręstų prisijungti prie iniciatyvos.
Primenama, kad visi trys Lietuvos oro uostai yra ir tarptautinės programos „Airport Carbon Accreditation“ nariai: Vilniaus oro uostas buvo ir yra pirmasis Baltijos šalyse, perkopęs į antrąjį programos lygį (konkrečiomis priemonėmis siekia valdyti ir mažinti paliekamą anglies pėdsaką), o Kauno ir Palangos oro uostai yra pirmajame lygyje (įsipareigoja kasmet apskaičiuoti su jų veikla susijusį anglies pėdsaką), tačiau jau artimiausiu metu siekia pereiti į aukštesnį lygį.
