Lietuvos oro uostai skaičiuoja, orlaivių judėjimo piko metu lėktuvai (komerciniai ir delegacijų) Vilniaus oro uoste kilo ir leidosi kas 3-4 minutes.
Kauno oro uostas taip pat priėmė daugiau lėktuvų nei įprastai, nes greta įprastai vykstančių komercinių skrydžių nepertraukiamai vyko ir delegacijų orlaivių pasitikimai, pakilimai. Be to, Kauno oro uoste nebuvo uždaryta oro erdvė, todėl visi procesai vyko nepertraukiamai visas dienas.
Nemaža dalis NATO svečių lėktuvų buvo didieji orlaiviai, oro uostuose priskiriami E ir F kodo raidėms, kurie įprastai mūsų oro uostuose lankosi rečiau. Pavyzdžiui, tokie skraidantys prezidentų rūmai, kaip JAV vadovą gabenantis „Air Force One“ (ir jį lydintys specialūs orlaiviai) arba dar didesnis „Boeing 747-8I“, kuriuo atskrido Pietų Korėjos prezidentas. Kauno oro uoste vienas iš labiausiai išskirtinių priimtų orlaivių buvo Japonijos delegacijos „Boeing 777”.
„Aktyviai daugiau negu pusmetį ruošiantis renginiui buvo apgalvotas kiekvienas žingsnis ir detalė, sustyguota ir suderinta gausybė procesų, kad būtų užtikrintas aukščiausio lygmens saugumas ir operacijų efektyvumas. Vilniaus oro uostas priėmė visus numatytus orlaivius, tarp kurių buvo net patys didžiausi. Negana to, tiek Vilniuje, tiek Kaune iki planuoto laikino oro erdvės uždarymo vykdyti komerciniai skrydžiai. Išlydėję paskutines delegacijas, galime konstatuoti, kad jokių reikšmingų problemų nekilo ir bendradarbiaudami išlaikėme šį svarbiausią egzaminą“, – sako Vidas Kšanas, laikinai pareigas einantis Lietuvos oro uostų vadovas.
Dar gerokai prieš renginį, atsižvengiant į intensyvų srautą ir specialių lėktuvų parametrus, oro uostuose buvo tvarkomi aerodromų takai, paruošta vietos keliems šimtams limuzinų ir kitų transporto priemonių, sustyguoti kiti techniniai procesai.
„Nors pasitinkant ir išlydint NATO delegacijas pagrindinis krūvis teko Vilniaus ir Kauno oro uostams, tačiau į procesą aktyviai įsitraukė ir Palangos oro uosto komanda. Su mumis bendradarbiavę valstybių partnerių saugumo ekspertai teigė, kad pastebėjo ir kiekviename žingsnyje jautė aukščiausią profesionalumo lygį“, – sako V. Kšanas.
Pirmą kartą Lietuvoje surengtas NATO viršūnių susitikimas vyko liepos 11–12 dienomis Vilniuje. Tai buvo didžiausias renginys Lietuvos istorijoje, kuriame dalyvavo kelios dešimtys užsienio valstybių delegacijų (iki 3 000 svečių) bei maždaug 2 000 nevyriausybinių organizacijų ir tarptautinės žiniasklaidos atstovų.
Vilniaus oro uoste renginio metu buvo įsteigtas specialus centralizuotas procesų valdymo centras, kuriame tiesiogiai dalyvavo oro uostų specialistai, orlaivių antžeminio aptarnavimo tarnybos „Litcargus“ ir „Baltic Ground Services“ (BGS), Valstybės sienos apsaugos tarnyba, Lietuvos krašto apsaugos savanorių pajėgos, užsienio šalių saugumo specialistai, Oro navigacijos atstovai. Iš anksto buvo parengti ir aptarti įvairūs veiklos scenarijai. Vilniaus ir Kauno oro uostuose veikė specialios oro gynybos sistemos, dronų sekimo ir neutralizavimo įranga, snaiperiai, veikė ir kitos saugumo priemonės.
