„Mūsų tikslas su šia programa – paskatinti aviakompanijas prisiimti rizikas maršrutų, kurių jos nevertina arba nemato didelio potencialo. Mes paremiame to skrydžio pirmąjį etapą, padedame reklamuoti ir skelbti informaciją, o vėliau aviakompanija viską daro pati, jeigu skrydis tampa paklausiu. Jeigu skrydis nepasiteisina, aviakompanija gali laisvai jį nutraukti“, – BNS sakė Lietuvos oro uostų vadovas Gediminas Almantas.
Anot jo, trečią kartą vyksianti skatinimo programa šiemet gali būti ne tokia efektyvi. Lietuvos oro uostai lėšas skiria kitų metų naujiems skrydžiams skatinti, todėl aviakompanijų paraiškų, kurios norėtų gauti pagalbą steigiant naujus maršrutus 2018 metais, laukiama iki šių metų spalio pabaigos.
„Pagrindinė problema šios priemonės yra tai, kad vienai aviakompanijai gali būti skiriama iki 200 tūkst. eurų per trejus metus. Jeigu mes turime vieną aviakompaniją, kuri nori atidaryti daug skrydžių, mes ją galime paremti ribotai, todėl šio etapo efektyvumas yra mažesnis, nes daugelį kompanijų jau esame parėmę. Priemonė yra ribota“, – teigė G.Almantas.
Jo teigimu, Lietuvos oro uostai šiemet yra skyrę 1 mln. eurų, kurie būtų naudojami skrydžiams skatinti 2018 metais, tačiau nėra aišku, kiek lėšų bus panaudota.
2015 metais aviakompanijoms skirta 1,013 mln. eurų, kad 2016 metais būtų pradėti penki nauji maršrutai, o trimis maršrutais būtų skraidoma dažniau, tačiau vienu keleiviai taip ir nebuvo pradėti skraidinti. 2015 metais 200 tūkst. eurų buvo skirta „Wizz Air“, kad bendrovė pradėtų skraidinti iš Palangos į Londoną, dar 200 tūkst. eurų skirta LOT, kad ji skraidintų iš Palangos į Varšuvą, o dar 200 tūkst. eurų numatyta „AirBaltic“, kad bendrovė skraidintų iš Vilniaus į Berlyną bei Paryžių.
Pernai Lietuvos oro uostai skyrė 800 tūkst. eurų dviem naujiems maršrutams ir trijų krypčių dažnumui didinti. 200 tūkst. eurų skirti „Ryanair“, kad bendrovė pradėtų skraidinti iš Palangos į Glazgą ir 200 tūkst. eurų skirti „Ukraine International Airlines“, kad bendrovė pradėtų skraidinti iš Palangos į Kijevą.
