Aimenas bin Ahmedas Al Hosni lankėsi Vilniaus ir Kauno oro uostuose, dalyvavo susitikime su susisiekimo viceministru Ričardu Degučiu. Tai buvo pirmas jo vizitas Lietuvoje, 15min jis skyrė tik kiek daugiau nei 5 minutes, todėl, deja, spėjome užduoti ne visus rūpimus klausimus. Vis dėlto pavyko sužinoti, kad Omano delegaciją Lietuva domina kaip augantis regionas, o šalies aviacijos sektorius, jų manymu, yra dar neprisotintas, todėl taip pat turintis potencialo plėstis.
„Lietuva yra auganti valstybė, ji turi daug potencialo, čia galima daug ką pasiūlyti. Mes diskutavome su valdžios atstovais ir dabar esame pradinėje stadijoje. Matysime, koks yra valdžios požiūris į oro uostų valdymą ir vėliau spręsime, ką mes galime čia padaryti ar kur investuoti čia, oro uostuose, aviacijos sektoriuje“, – kalbėjo trumpam pokalbiui į viešbutį „Kempinski“ atvykęs svečias iš Omano.
Beje, suorganizuoti jo vizitą Lietuvoje padėjo užsienio investicijų konsultavimo bendrovės „IG Group“ vadovė Alina Adomaitytė, per kurią Lietuva pirmą kartą išgirdo ir apie dviejų Indijos investuotojų pažadus Rokiškio rajone statyti gamyklas, investuoti 200 mln. eurų ir įdarbinti pusantro tūkstančio žmonių.
„Tai yra mūsų pirmasis vizitas. Šis vizitas yra skirtas surinkti informaciją ir išsiaiškinti, kokie yra valdžios planai, kaip atrodo aviacijos sektorius. Mes norime sukurti ryšius su valdžia šiame sektoriuje. Šiuo metu tikslios krypties nėra. Tačiau, kai atvyksime kitą kartą, žinosime daugiau. Mes atvykome analizuoti galimybių“, – aiškino Aimenas bin Ahmedas Al Hosni.
Kodėl Lietuva?
„Mes pamatėme bendrojo vidaus produkto (BVP) potencialą, šalies ekonomika auga ir mes matome daug potencialo. Lietuva neturi nacionalinių avialinijų. Šios šalies aviacijos sektorius taip pat turi potencialo augti. Kai žiūri į žemėlapį, auga Azijos regionas ir Rytų Europa. Vakarų Europoje oro erdvė yra perpildyta, žemė yra perpildyta. O Rytų Europoje yra daug vietos augimui. Manau, kad čia galime daug ką pasiūlyti“, – į klausimą, kodėl pasirinko būtent Lietuvą, aiškino valstybės kontroliuojamų Omano oro uostų vadovas.
Jo teigimu, analizuojant valstybes, Lietuva išsiskyrė ir valdžios siekiu daryti reformas.
„Pamatėme, kad Lietuvos valdžia yra pasiryžusi imtis labai strateginių sprendimų, kad skatintų ekonomikos augimą“, – aiškino Aimenas bin Ahmedas Al Hosni.
Jis žino, kad šiuo metu koncesijos konkursas dėl oro uostų nėra vykdomas, ir Omano atstovai su nekantrumu laukia Lietuvos valdžios sprendimo.
„Matysime, koks bus jų sprendimas, ir elgsimės atitinkamai. Įspūdis atvykus į Lietuvą susidarė tik dar geresnis. Mes čia pasijutome laukiami, valdžia norėjo susitikti su mumis ir dalintis informacija. Yra didelis potencialas valdžios planuose“, – aiškino vyras.
Kada vėl atvyks į Lietuvą, jis nedetalizavo.
„Aš manau, kad Lietuva, būdama Europos Sąjungos nare, mums duoda daug privalumų. Pirmiausia mes galvotume apie tiesioginį skrydį tarp Vilniaus ir Omano. Omanas turi labai gerus santykius su Lietuva informacinių technologijų sektoriuje. Manau, kad reikia kurti daugiau ryšių ir kitose srityse“, – pokalbio pabaigoje sakė Aimenas bin Ahmedas Al Hosni.
Investuoti paprasta nebūtų
Susisiekimo viceministras Ričardas Degutis patvirtino, kad susitiko su Omano delegacija.
Dėl koncesijos diskusijos nebuvo, nors Omano delegacija bandė jį kelti, – sakė R.Degutis.
„Susitikimas įvyko Omano delegacijos iniciatyva. Jų interesas buvo susipažinti su Lietuvos oro uostų veikla. Pristatėme jiems LOU veiklos perspektyvas, akcentuodami maršrutų plėtros planus. Taip pat buvo pažymėta, kad VNO ir KUN terminalai yra arti pajėgumų išnaudojimo ribos, todėl infrastruktūros vystymo klausimas LOU yra aktualus. Omano delegacija pristatė Omano oro uostus“, – paaiškino R.Degutis.
Jo teigimu, susitikimo metu koncesijos klausimas nebuvo aptartas, bet buvo keliamas: „Dėl koncesijos diskusijos nebuvo, nors Omano delegacija bandė jį kelti. Omano atstovai buvo informuoti, kad šiuo metu koncesijos klausimas nėra svarstomas.“
Net ir atsiradus galimybei investuoti į Lietuvos oro uostus, procedūra nebūtų tokia paprasta, mat oro uostai yra strateginę reikšmę valstybei turintys objektai, todėl bet kokioms užsienio investicijoms reikėtų leidimo. Įsikišti turėtų ir Seimas, ir Vyriausybė.
„Sprendimą dėl oro uostų koncesijos projekto įgyvendinimo priima Lietuvos Respublikos Vyriausybė, gavusi Lietuvos Respublikos Seimo pritarimą. Oro uostų koncesija suteikiama tik subjektui, kurio atitiktis nacionalinio saugumo interesams yra įvertinta ir dėl kurio priimtas sprendimas, kuriuo patvirtinama, kad tikrintas subjektas atitinka nacionalinio saugumo interesus pagal Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymą“, – rašoma Lietuvos Respublikos valstybės įmonės Lietuvos oro uostų valdomų oro uostų koncesijos įstatyme.
Oro uostų koncesija suteikiama tik subjektui, kurio atitiktis nacionalinio saugumo interesams yra įvertinta ir dėl kurio priimtas sprendimas, kuriuo patvirtinama, kad tikrintas subjektas atitinka nacionalinio saugumo interesus.
Jame nurodoma, kad oro uostų koncesijos sutartimi koncesininkui suteikiamas leidimas vykdyti oro uostuose koncesijos sutartyje numatytą ūkinę komercinę veiklą, susijusią su oro uostų infrastruktūros objektų ir kito koncesijos sutartyje numatyto turto projektavimu, statyba, plėtra, atnaujinimu, pakeitimu, remontu, valdymu, naudojimu ir (ar) priežiūra, teikti viešąsias ar kitas paslaugas, valdyti ir (ar) naudoti valstybės turtą, taip pat jį nuomoti, subnuomoti, suteikti panaudai tretiesiems asmenims minėtame įstatyme ir koncesijos sutartyje nustatytais atvejais ir sąlygomis.
