Lietuvos oro uostų aviacinių paslaugų skyriaus vadovas Tomas Zitikis sako, kad rezultatai prilygo iki pandemijos buvusiam srautui.
„Vasara ir kalendorinio rudens pradžia buvo labai aktyvi, o pagrindiniai visų oro uostų veiklos rodikliai stabiliai augo bei prilygo prieš pandemiją pasiektiems rezultatams, esame tikrai labai aktyviame augimo laikotarpyje, kuris neturėtų sustoti ir spalį“, – pranešime teigė T.Zitikis.
„Didesnio pokyčio laukiame prasidėjus žiemos aviacijos sezonui spalio pabaigoje, kai iš esmės koreguojasi skrydžių tvarkaraščiai, mažėja paklausa keliauti tam tikrais maršrutais“, – pridūrė jis.
Didžiausias keleivių srauto augimas liepą-rugsėjį buvo Vilniaus oro uoste – jis aptarnavo per 1,31 mln. žmonių, arba 5,3 proc. daugiau negu pernai. Kauno oro uoste aptarnauta 4,9 proc. daugiau – 366,6 tūkst. keleivių, Palangoje – 85 tūkst. žmonių, arba tiek pat, kiek pernai.
Vilniuje fiksuotas ir didžiausias skrydžių skaičiaus pokytis – per ketvirtį jų aptarnauta 6 proc. daugiau. Anot T.Zitikio įtakos tam turėjo ir NATO viršūnių susitikimas liepą – piko metu komerciniai ir delegacijų lėktuvai kilo ir leidosi kas 3–4 minutes.
„Tačiau didžiąją dalį augimo nulėmė įgyvendinti susitarimai dėl didesnio skrydžių dažnio bei naujų krypčių, taip pat – išaugusi užsakomųjų skrydžių paklausa į populiarias vasaros atostogų šalis“, – nurodė T.Zitikis.
Bendras skrydžių skaičius per ketvirtį viršijo 15 tūkst. ir buvo beveik 4 proc. didesnis nei pernai. Tuo metu krovinių kiekis smuko 14 proc. ir siekė 4,76 tūkst. tonų.
Šiuo metu Lietuvos oro uostuose reguliarius skrydžius vykdo 12 oro bendrovių, iš kurių 9 yra tradicinės ir dar trys – žemų kaštų.
