Tiesa, penktadienį paskelbtų finansinių įmonės rezultatų gerais nepavadinsi. Pirmąjį pusmetį fiksuotas 4,677 mln. eurų grynasis nuostolis buvo beveik 2,6 mln. eurų didesnis, lyginant su tokiu pačiu laikotarpiu pernai. Nepaisant to, Lietuvos oro uostų atstovai į šiuos metus žvelgia optimistiškiau nei 2020 m.
Įsibėgėjus vakcinacijai ir padaugėjus kelionių krypčių, bendrovė pastaruoju metu fiksuoja pajamų augimą ir aiškina, kad minėtą skirtumą lėmė į pusmečio statistiką įtraukti 2020 m. sausio ir vasario mėnesiai, kai aviacijos apimtys dar nebuvo paveiktos COVID-19 pandemijos.
„Negalime lygintis su 2019 m. bet esame stabilizavę finansinę situaciją. Kad grįžtume bent jau į 2017–2018 m. lygį, prireiks laiko. Pelno šiais metais tikėtis sunku, bet mes viliamės, kad nuostoliai nebus milžiniški. Kadangi yra augimas, blogiau nei praeitais metais tikrai nebus“, – interviu 15min sakė M.Gelžinis.
Įmonės vadovas interviu 15min ne tik aptarė bendrovės situaciją COVID-19 kontekste, bet ir pasidalijo savo vizija dėl galimų naujų krypčių, ateities skrydžių saugumo reikalavimų bei nacionalinio oro vežėjo poreikio.
– Kokia naujausia Lietuvos oro uostų situacija, kaip sparčiai vasarą grįžo keleivių srautai?
– Džiaugiamės vėl augančiais tiek skrydžių, tiek keleivių srautais. Jau birželį prasidėjo aktyvesnis keleivių sugrįžimas į oro uostus, nors noras keliauti niekuomet ir nebuvo dingęs. Kaip ir prognozavome, didysis atsigavimas įvyko vasarą: birželį turėjome apie 170 tūkst. keleivių, o liepą – virš 300 tūkst. keleivių.
