Lietuviškos kilmės prekių eksportas eksportas sumažėjo 4,5 proc. iki 2,02 mlrd. eurų (be mineralinių produktų – 6,3 proc.). Užsienio prekybos deficitas siekė 461,1 mln. eurų, pranešė Valstybės duomenų agentūra.
Eksporto augimui įtakos turėjo išaugęs antžeminio transporto priemonių (64 proc.), mašinų ir mechaninių įrenginių, jų dalių (17,9 proc.), optikos, fotografijos, kinematografijos, matavimo, tikrinimo, medicinos arba chirurgijos prietaisų ir aparatų (43,3 proc.) eksportas. Importo augimą lėmė išaugęs mineralinio kuro, mineralinių alyvų ir jų distiliavimo produktų (19,8 proc.), transporto priemonių (45,9 proc.), elektros mašinų ir įrangos bei jų dalių (12,2 proc.) importas.
Per mėnesį – sausį, palyginti su gruodžiu – eksportas sumažėjo 9 proc., importas – 17 proc. Eksporto mažėjimui įtakos turėjo sumažėjęs transporto priemonių (28,3 proc.), mineralinio kuro, mineralinių alyvų ir jų distiliavimo produktų (15,9 proc.), mašinų ir mechaninių įrenginių, jų dalių (13,8 proc.) eksportas. Importo mažėjimą lėmė sumažėjęs mineralinio kuro, mineralinių alyvų ir jų distiliavimo produktų (29,8 proc.), \transporto priemonių (28,4 proc.), mašinų ir mechaninių įrenginių, jų dalių (15,3 proc.) importas.
Prekių, išskyrus mineralinius produktus, eksportas sumažėjo 7,7 proc., importas – 11,3 proc. Lietuviškos kilmės prekių eksportas sumažėjo 1,3 proc., be mineralinių produktų – padidėjo 1,8 proc.
Sausį Lietuva daugiausia eksportavo į Lenkiją (9,7 proc.), Latviją (8,8 proc.), Vokietiją (7,9 proc.), o importavo iš Vokietijos (12,5 proc.), Lenkijos (11,9 proc.), Norvegijos (10,3 proc.). Lietuviškos kilmės prekių daugiausia eksportuota į Lenkiją (10,5 proc.), Nyderlandus (9,6 proc.), Vokietiją (9,5 proc.), Latviją (6,7 proc.), Švediją (5,8 proc.).
