„Šiuo metu transporto sektoriuje dirba 6714 įmonių, iš kurių daugiau kaip du trečdaliai užsiima sausumos transportu, likusios – logistika ir sandėliavimo paslaugomis“, – sakė „Creditreform Lietuva“ direktorius Saulius Žilinskas.
Užsakovų prekes Lietuvos ir užsienio keliais veža daugiau kaip 79 000 transporto priemonių, iš kurių daugiau nei 50 tūkst. priklauso patiems vežėjams. Sektoriuje dirba 107 tūkst. darbuotojų.
Labiausiai per pastaruosius dvejus metus „išsipūtė“ stambieji transportininkai, o mažiausiai – smulkieji. Per 2013 m. pervežtų krovinių kiekis augo 10,7 proc. Didžiausią įtaką augimui turėjo pervežimai iš Lietuvos ir krovinių tranzitas. Kitos transporto rūšys – geležinkeliai ir pervežimai jūra – pernai fiksavo smukusias apimtis.
„Creditreform Lietuva“ vertinimu, transporto sektorius, panaudodamas iškovotas pozicijas rytų-vakarų prekybos koridoriuje, išlaikys augimo tendenciją, tačiau kopimą apsunkins vis naujos kliūtys.
Lietuvių vežėjai išlieka aktyviausi maršrute ES-Rusija. Per 2012-2013 m. ES prekių, kurias lietuviai pergabeno į Rusiją, apimtys ūgtelėjo nuo 3,9 iki 4,4 mlrd. eurų. Pagal gabenimo apimtis į Rusiją Europos Sąjungoje Lietuva užima 7 vietą, į priekį praleidusi tokias valstybes kaip Vokietija, Italija, Lenkija, Prancūzija, Olandija, Suomija. Svarbu paminėti, kad net 70% ES eksporto ir 91% Lietuvos eksporto į Rusiją vyksta kelių transportu.
Nuo 2010 metų vidurio minėto sektoriaus įmonių pajamos beveik visada 20 proc. viršijo ankstesnių metų lygį. Liūto dalį nešė krovininis transportas (80,5 proc.), geležinkelininkai uždirbo 13,1 proc. viso transporto sektoriaus pajamų. 2013 m. veržlus augimas ėmė išsikvėpti. Nuo 2012 m. pradžios pradėjo stoti ir pirkėjų bei tiekėjų įsiskolinimai, nors pelningų transporto įmonių dalis paskutinius ketverius metus svyruoja tarp 57 ir 76 proc. Dėl Rusijos politikos ir sunkumų muitinėse 2013 m. III ketvirtyje smuko krovinių apyvarta. Mažėjant krovinių srautui į Rusiją, didėjo pervežimai į Latviją, kitas šalis.
„Creditreform Lietuva“ vertinimu, transporto sektorius, panaudodamas iškovotas pozicijas rytų-vakarų prekybos koridoriuje, išlaikys augimo tendenciją, tačiau kopimą apsunkins vis naujos kliūtys: galimi krovinių garantijų pokyčiai Rusijoje, pasienyje pradėti tikrinti vežėjų degalų bakai, didėjantys kelių mokesčiai bei draudimo kaina.
„Dėl ne itin geros kai kurių (ypatingai smulkiųjų) vežėjų ekonominės padėties gali gausėti turto areštų ir bankrotų, ypač jei nutiks rimtesnis rinkos sukrėtimas. Pats grėsmingiausias iš jų – situacija, besiklostanti Ukrainoje“, – sakė S.Žilinskas.
