Lenkijoje nuo gegužės turėtų įsigalioti įstatymo pataisos, numatančios griežiau tikrinti sunkiasvorį transportą, – teigiama, kad jos skirtos kovai su šešėline ekonomika, tad pirmiausiai bus griežtinama degalų, tabako ir alkoholio pervežimų kontrolė.
Asociacija: stabdomas laisvas paslaugų judėjimas
Lietuvos vežėjų asociacijos prezidentas Erlandas Mikėnas teigė palaikantis Lenkijos planus kovoti su kontrabanda, bet, anot jo, tai turi būti daroma ne vežėjų sąskaita.
„Dabar mums tai reikš papildomą įrangą, papildomus kaštus, papildomus laiko gaišimus, kai tą turėtų atlikti gamintojas, siuntėjas arba gavėjas. Jie turėtų gauti nurodymus, kaip daryti. Mes tik atvažiuojame į vietą, pasikrauname ir važiuojame toliau“, – BNS sakė E.Mikėnas.
Anot jo, asociacija artimiausiu metu ketina susitikti su Užsienio reikalų ministerijos atstovais ir prašys kreiptis į Lenkiją, kad ši atidėtų įstatymo įsigaliojimą.
„Dar viena valstybė prisidėjo prie sankcijų kitų šalių vežėjams. Savaime aišku, Lenkija tą daro ne protekcionistinėmis priemonėmis, bet tokiais būdais yra stabdomas kitų šalių darbas ir laisvas paslaugų judėjimas Europos Sąjungoje“, – kalbėjo „Linavos“ vadovas.
Anot jo, keliaujant į Vakarų Europą sausumos keliu, išvengti Lenkijos neįmanoma, o sunkvežimiams naudotis keltais nėra patogu, nes per mažai reisų ir jie nereguliarūs.
Prie pokyčių prisitaikys, bet mažės pelningumas
Transporto bendrovės „Axis Transport“ rinkodaros ir verslo plėtros vadovas Darius Šerkšnas teigė, kad Lenkija pastaruoju metu griežtina kontrolę visose šalies ūkio srityse, o transporto sektorius – ne išimtis.
„Lenkijoje buvau vasario viduryje, jie kaip vienintelį būdą mato apskritai griežtų reikalavimų įvedimą visuose segmentuose kiekvienoje ūkio srityje, net savoms įmonėms, nes visur apeinami įstatymai, bandoma praslysti, visi bando išvengti mokesčių, važiuoti su nepilnais dokumentais. Lenkija yra labai griežta šalis pagal transporto režimą – tikrina dokumentus, žiūri krovinių maršrutus, pakrovimo laikus, važiavimo laikus, viršsvorį. Lietuva dar neturi tokių pajėgumų, Vokietijoje tiek pajėgumų nėra, o Lenkijoje patikra vyksta nuolatos“, – BNS sakė D.Šerkšnas.
Anot jo, per Lenkiją krovinius gabenančios įmonės neturi kitos išeities, tik prisitaikyti prie griežtesnių reikalavimų.
„Kantriai keisime transportą, ieškosime subrangovų su naujesnėmis, techniškai tvarkingomis mašinomis, nes sulaikymas pasienio postuose reiškia prastovas, tvarkymus ar net baudas. Ten sustabdo mašiną ir už neteisingą krovinio gabenimą skiria 5 tūkst. eurų baudą, o automobilį sulaiko, kol negauna pinigų“, – aiškino „Axis Transport“ atstovas.
Jo teigimu, dėl pokyčių didės vežėjų kaštai ir kartu mažės pelno rodikliai.
„Aišku, kad vežti per Lenkiją neatsisakysime, turime įsipareigojimus klientams, bet turėsime taikytis prie naujų tos valstybės įstatymų. Faktas, kad tai turės įtakos kilometro kainai, verslo pelningumui. Iš kliento daugiau pinigų nepaimsi, tik patiri daugiau išlaidų, krenta apyvartos ir pelningumas“, – kalbėjo D.Šerkšnas.
Vakarų Europą kaltina protekcionizmu
Vidurio ir Rytų Europos vežėjai kaltina Vakarų Europos valstybes protekcionizmu ir ne kartą dėl to yra protestavę Briuselyje. Anot Lietuvos ir kitų regiono vežėjų, naujos taisyklės Prancūzijoje, Vokietijoje ir Belgijoje dėl minimalaus valandinio atlyginimo bei poilsio sąlygų tolimųjų reisų vairuotojams kertasi su ES laisvos rinkos principais.
Pernai birželį Europos Komisija (EK) oficialiai pradėjo pažeidimo procedūrą dėl Prancūzijoje įvesto įstatymo, numatančio, kad užsienio vilkikų vairuotojams būtų mokama Prancūzijoje mokama minimali alga. Analogišką procedūrą dėl Vokietijoje įvestų minimalaus atlyginimo reikalavimų EK pradėjo 2015 metų gegužę.
