Prancūzai ir belgai reikalauja, kad vežėjams priklausančias 45 poilsio valandas jie leistų viešbučiuose, o ne sunkvežimių kabinose įrengtose poilsio vietose.
Piketo dalyviai tikino, kad vairuotojai gabenamus krovinius gali palikti tik saugomose stovėjimo aikštelėse, kurių Belgijoje ir Prancūzijoje beveik nėra. Kai kurie Lietuvos vežėjai dėl šios priežasties privalomą poilsio laiką leidžia ne šiose šalyse, bet važiuoja į kaimynines šalis, tokias, kaip, pavyzdžiui, Vokietija.
Piketo dalyviai tikino, kad vairuotojai gabenamus krovinius gali palikti tik saugomose stovėjimo aikštelėse, kurių Belgijoje ir Prancūzijoje beveik nėra.
„Europos Sąjunga yra sukurta tam, kad būtų laisvas prekių ir paslaugų judėjimas. Šiuo metu kita valstybė diktuoja sąlygas. Ar tai yra normalu?“, – Vakarų Europos šalių įstatymais piktinosi bendrovės „Aituros transportas“ vadovas Zenonas Buivydas.
„Nuostolis tas, kad turime vesti apskaitą, kurią, jei pareikalaus Vokietijos institucijos, mes privalėsime jiems pateikti. Svetimos valstybės institucijos iš mūsų reikalauja vesti papildomą apskaitą. Nelabai suprantame tos Europos Sąjungos dvasios darbo jėgos ir prekių judėjime“, – teigė Z.Buivydas.
Jis taip pat kategoriškai neigė, kad pasipiktinimas dėl Vokietijos priimto įsipareigojimo mokėti ne mažesnę negu vokišką minimalią algą vežėjams yra tik noras sutaupyti.
„Nenorime pabloginti vairuotojų sąlygų. Mes sumokame realiai tiek, kiek ir reikalauja Vokietija. Bėda ta, kad egzistuoja skirtingi apskaitos vedimo rodikliai ir taisyklės Lietuvoje ir Vokietijoje. Vienoje šalyje komandiruotpinigiai įskaičiuoti į išlaidas, o kitur – į apmokėjimą“, – aiškino Z.Buivydas.
Ar mes galėtume vokiečiams nurodyti, kad jų vairuotojai negalėtų uždirbti, pavyzdžiui, daugiau negu dviejų eurų per valandą Lietuvoje?, – retoriškai klausė „Aituros transportas“ vadovas.
„Ar mes galėtume vokiečiams nurodyti, kad jų vairuotojai negalėtų uždirbti, pavyzdžiui, daugiau negu dviejų eurų per valandą Lietuvoje?“, – retoriškai klausė „Aituros transportas“ vadovas.
Protesto akcijos metu „Linava“ Prancūzijos ambasados atstovams įteikė peticiją, kurioje reikalaujama atšaukti priimtą įstatymą.
„Linavos“ teisinių ir organizacinių reikalų komiteto vadovas Erlandas Mikėnas teigė, kad apie panašius įstatymus, kurie jau galioja Prancūzijoje ir Vokietijoje, svarsto ir kitos ES šalys.
„Dėl minimalaus valandinio atlyginimo įvedimo vairuotojams jau sureagavo Prancūzija ir Švedija. Tačiau europarlamentarų nuomonės dėl šio klausimo skiriasi. Apie 70 proc. EP narių pasisakė, kad tai yra neteisėta“, – tikino E.Mikėnas.
Varšuvoje teko dalyvauti dvylikos valstybių susirinkime, kuriame buvo tartasi, kaip reikėtų spręsti šią problemą. Visi supranta, kad ES senosios narės savivaliauja, – įsitikinęs „Linavos“ atstovas.
„Norime, kad įstatymai, skaldantys ES, būtų atšaukti“, – paklaustas apie peticijos, kuri buvo įteikta Prancūzijos ambasados atstovams, turinį teigė E.Mikėnas. Vis dėlto, jis optimistiškai žvelgia į Lietuvos vežėjams nepalankių įstatymų atšaukimo tikimybę.
„Varšuvoje teko dalyvauti dvylikos valstybių susirinkime, kuriame buvo tartasi, kaip reikėtų spręsti šią problemą. Visi supranta, kad ES senosios narės savivaliauja“, – įsitikinęs „Linavos“ atstovas.
„Bandoma apriboti sveiką konkurenciją pasitelkiant finansines priemones“, – tvirtino prie Prancūzijos ambsados protestavęs Klaipėdoje įsikūrusios krovinių gabenimo įmonės „Telmento transportas“ vadovas Artūras Telmentas.
Lietuvos vežėjai trečiadienį planuoja protestuoti ir prie Belgijos bei Vokietijos ambasadų. Pastaroji šalis „Linavos“ rūstybę užsitraukė po 2015 m. sausio 1 d. įsigaliojusio minimalaus atlyginimo nuostatų, kurių laikytis privalu ir užsienio šalių vežėjams.
Pagal naująjį įstatymą darbdavys privalo mokėti vairuotojui ne mažesnį negu Vokietijoje nustatytas valandinis atlyginimas (8,5 euro per valandą).
Kai kurių specialistų teigimu, toks reguliavimas galėtų būti laikomas įsikišimu į kitų šalių vidaus reikalus.
„Linavos“ išplatintame pranešime spaudai buvo pažymėta, kad Europos Parlamento nariai, transporto sektoriaus verslininkai ir teisės specialistai sutaria, kad Belgijos, Vokietijos ir Prancūzijos veiksmai prieštarauja bendros Europos Sąjungos verslo erdvės principams ir sukuria nevienodas sąlygas skirtingų šalių vežėjams dirbti bendroje rinkoje.
