Prieš keletą savaičių buvo nutarta, kad nuosavos draudimo įmonės steigimas kainuotų apie 6 mln Eur. E.Mikėnas aiškino, kad ieškoma įvairiausių variantų.
„Mes svarstome variantą, kad negausime pritarimo draudimo bendrovei. Todėl svarstome ir kitus variantus. Kaip bebūtų, šiandien darbas dar nėra baigtas“, – žurnalistams sakė E.Mikėnas.
Nors į pakartotinį kongresą susirinkę „Linavos“ nariai apsisprendė dėl draudimo bendrovės, tai nereiškia, kad toks sprendimas yra pats geriausias. Kodėl? Visų pirma, dėl investicijų ir laiko.
„Draudimo įmonės steigimas susijęs su reikšmingomis investicijomis, pats draudimo bendrovės steigimo ir licencijavimo procesas gali užtrukti metus ar net ilgiau, tuo tarpu kylančių privalomojo draudimo kainų poveikis jaučiamas jau šiuo metu“, – aiškina Diana Kozliakaitė, advokatų kontoros „Magnusson“ advokatė.
Jos teigimu, Asociacija svarstė ir „kitas priemones, kurios galėtų turėti įtakos draudimo sąlygoms“.
„Tarp tokių – ir Asociacijos narių savidrauda, įvykių prevencijos sistemos diegimas ir kita. Taip pat vertėtų apsvarstyti galimybę inicijuoti teisės aktų pakeitimą. Dar 2014 m. Lietuvos Respublikos Seime buvo įregistruotas Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo pakeitimo projektas, kuriuo mėginta įtvirtinti ne vienoje Europos Sąjungos valstybėje taikomą nuolaidų ir priemokų sistemą (vadinamoji bonus-malus sistema), griežčiau reguliuoti draudimo įmokų nustatymą ir suteikti daugiau skaidrumo iki šiol „juodojoje dėžėje“ paslėptam draudėjų rizikingumo vertinimui ir draudikų įmokų apskaičiavimui. Deja, minėtas projektas „pasiklydo“ Seime“, – pasakoja advokatė.
Bendrovės steigimo kliūtys
Teisinių kliūčių draudimo įmonės steigimui nebuvo, tačiau „Linavos“ laukia sunkus darbas. Kaip pasakoja D.Kozliakaitė, reikia išspręsti finansavimo šaltinių, klientų, verslo krypties, būsimos draudimo įmonės organizacinės ir valdymo struktūros bei rizikos mažinimo klausimus.
Skaičiuojame, kad pirmus trejus metus turėsime žiaurią konkurencinę kovą, bet tai reikš, kad visų jūsų draudimo kainos bus žymiai mažesnės. Ir tai jau bus pasiekimas, – aiškino E.Mikėnas.
„Skaičiuojame, kad pirmus trejus metus turėsime žiaurią konkurencinę kovą, bet tai reikš, kad visų jūsų draudimo kainos bus žymiai mažesnės. Ir tai jau bus pasiekimas“, – „Verslo žinioms“ sakė E.Mikėnas.
Kokią kainą turėtų mokėti vežėjai už patį pigiausią draudimą?
Draudimo kainos priklauso nuo daugybės veiksnių, todėl bandymas išaiškinti, kokia kaina būtų palanki vežėjams, gali būti neobjektyvus.
Pavyzdžiui, Lenkijoje vienas pigiausių ir paprasčiausių prieinamų rinkoje modelių kainuoja apie 400 Eur (1600 zlotų) per metus. Tuo tarpu Vokietijoje automobiliams iki 3,5 t. taikoma apie 420 Eur suma, iki 7,5 t – 600, iki 12 t – iki 660 Eur ir daugiau kaip 12 t – iki 750 Eur per metus.
„Kaina, kurią naujos draudimo įmonės klientai mokės už draudimą, priklauso nuo to, kokį įmonės verslo modelį (t. y. taikomas nuolaidas, veiklos kaštus ir kt.) pasirinks draudimo įmonės steigėjai. Vis dėlto pažymėtina, kad Asociacijos atstovai ne kartą pabrėžė, kad steigiamos draudimo įmonės tikslas – siekti naudos vežėjams, o ne tapti dar viena draudimo įmone, taikančia tokią pačią kainodarą, kokia šiuo metu yra rinkoje. Taigi galima prognozuoti, kad naujos draudimo įmonės siūlomos kainos už draudimą tikrai bus mažesnės už kitų draudikų siūlomas kainas“, – aiškina Diana Kozliakaitė.
Ar lietuviai gali draustis užsienyje?
Ar Lietuvoje gali veikti draudimo įmonės iš kitų šalių, pavyzdžiui kaimyninės Lenkijos, Vokietijos ar Baltarusijos?
„Jokia svetima, pavyzdžiui Lenkijos, draudimo bendrovė negali drausti užsienio vežėjų tiesiogiai – galioja lenkiška vadinamoji gyvenamosios vietos teisė (Ius domicilli). Šį klausimą sprendžia įmonės įsteigimo ir transporto licencijos išdavimo šalis“, – pasakoja Adomas Pająkas, „TransBrokers“ įmonės pirmininkas.
Draustis užsienio draudimų bendrijose būtų įmanoma tik tada, jei Lietuvos įmonė įsteigtų užsienyje savo padalinį ir gautų šios šalies transporto licenciją.
„Taip pat yra svarbu, kad užsienio padalinys turėtų šios šalies teisišką leidimą eksploatuoti vilkikus. Jie gali turėti užsienio registraciją, tačiau be šito leidimo draudimo įmonės vargu ar norėtų drausti“, – konstatuoja Adomas Pająk.
Ar Lietuvoje negali veikti užsienio draudimo įmonės?
D.Kozliakaitė aiškino, kad Europos Ekonominės Erdvės valstybių narių draudimo įmonėms formaliai nedraudžiama Lietuvoje teikti privalomojo draudimo paslaugų.
Vis dėlto atkreiptinas dėmesys į tai, kad ES valstybės narės draudimo įmonė, norėdama Lietuvoje teikti privalomojo draudimo paslaugas, turi tapti Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro nare ir prisidėti prie biuro iždo papildymo.
Šiuo metu biuro nario stojamasis mokestis sudaro beveik 116 tūkst. Eur, tokia draudimo įmonė taip pat patirtų kitų veiklos sąnaudų, todėl užsienio draudimo įmonėms, neplanuojančioms Lietuvoje vykdyti kitų rūšių draudimo, dėl kelių draudėjų pradėti veiklą Lietuvoje tiesiog neapsimoka.
„Taip pat norime atkreipti dėmesį, kad dauguma tarptautinių transporto sektoriaus įmonių naudoja vieną ar kelias transporto biržas kaip vieną iš pagrindinių arba papildomų darbo įrankių. Kai kurios draudimo bendrovės į sutartį turi įtrauktą papildomą punktą, kurio atveju draudimo bendrovė nekompensuoja nuostolius jeigu vagystė įvyko per transporto biržą. Savo ruožtu, Europos transporto biržos, besirūpindamos savo klientų saugumu didelį dėmesį atkreipia į tai, ar vežėjas turi privalomąjį draudimą. Pavyzdžiui, Trans.eu Platformos naudotojų saugumo procedūra numato, kad vežėjai neturintys draudimo, negauna prieigos prie sistemos. Šį atvejį, dėl papildomo punkto draudimo bendrovėse, nagrinėsime artimiausiu metu ir pateiksime daugiau informacijos“, – prideda Trans.eu platformos vykdomasis direktorius Viktoras Adamaitis.
