„Linavos“ viceprezidentas, Krovininės tarybos pirmininkas Vytas Bučinskas sako, kad leidimus gavusioms, tačiau pervežimų nevykdančioms transporto įmonėms negrąžinant leidimų, sąžiningai veikiančios sektoriaus įmonės negali vykdyti veiklos bei kurti naujų darbo vietų.
„Kelionės leidimai išduodami tarptautiniam krovinių gabenimui, tačiau dėl netobulos leidimų išdavimo tvarkos atsitinka taip, kad dalis leidimus gavusių įmonių pervežimų nevydo ir šie leidimai guli įmonių stalčiuose iki metų pabaigos. Todėl būtina keisti tvarką ir sukurti mechanizmą, kuris užtikrintų, kad įmonės, kurios nevykdo pervežimų, būtų įpareigotos nenaudojamus leidimus atgal grąžinti į Lietuvos transporto saugos administraciją. Šią problemą padėtų spręsti, jei būtų sukurta elektroninių leidimų išdavimo sistema. Todėl būtina derėtis su užsienio valstybėmis, kad kuo skubiau būtų pereita prie elektroninių leidimų sistemos tarptautiniam krovinių gabenimui“, – sako asociacijos „Linava“ viceprezidentas, Krovininės tarybos pirmininkas V.Bučinskas.
Dauguma iš 40 tūkst. išduotų leidimų vežėjų nėra faktiškai naudojami, todėl atkreipiamas dėmesys, kad įmonės, negrąžinančios nenaudojamų kelionės leidimų, trukdo savo kolegų veiklai. Reaguodama į susiklosčiusią situaciją, „Linava“ kreipėsi į Lietuvos transporto saugos administraciją prašydama nustatyti griežtesnę tvarką, kuria remiantis vežėjai, nenaudojantys išduotų leidimų būtų įpareigojami juos grąžinti per kuo trumpesnį laiką, o nevykdantiems įpareigojimų būtų taikomos sankcijos.
Asociacija „Linava“ atkreipia dėmesį, kad iki 2021 m. Lietuvoje nebuvo taikoma kvotų sistema tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonių vairuotojams. Ši kvotų sistema pradėjo galioti 2021 m., o buvo įvesta prieš tai buvusios vyriausybės. Istorija parodė, kad metams skiriamų kvotų skaičiaus nepakanka – 2021 m. skirtas 8 tūkst. kvotų limitas išnaudotas gegužės mėnesį, o 2022 m. skirtas 16 tūkst. kvotų limitas išnaudotas rugpjūčio pabaigoje.
Todėl asociacija ragina šią kvotų sistemą panaikinti ir taip leisti transporto įmonėms dirbti pilnu pajėgumu – tai reiškia sumokėtus papildomus mokesčius į valstybės biudžetą. Išnaudojus kvotas, neramius laikus išgyvenantis Lietuvos transporto verslas susiduria su papildoma administracine našta, finansiniais ir laiko kaštais. Todėl šiems metams prašoma operatyviai skirti papildomai 8 tūkst. kvotų.
