Tai rodo naujausi Lietuvos banko ir Statistikos departamento duomenys apie Lietuvos investicijų užsienyje dinamiką bei Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ surinkti duomenys.
Palyginimui, ketvirtąjį 2020 m. ketvirtį Lietuvos verslo investicijos į Lenkijos transporto sektorių siekė 30 mln. eurų, 2019 m. ketvirtąjį ketvirtį – 23,5 mln. eurų.
Ekspertai prognozuoja, kad Lenkijos logistikos sektoriui augant, vis labiau trauksis Lietuvos logistikos sektorius, mažės biudžeto surinkimas.
Ekonomistas Aleksandras Izgorodinas pastebi, kad Lietuvos verslo investicijos į Lenkijos transporto sektorių ne tik auga, bet užima vis didesnę dalį bendroje Lietuvos užsienio investicijų Lenkijoje struktūroje. Pavyzdžiui, ketvirtą 2019 m. ketvirtį investicijos į transporto sektorių sudarė 8,5 proc. visoje Lietuvos investicijų Lenkijoje struktūroje, o 2021 m. ketvirtą ketvirtį – jau 16,7 proc.
„Tai reiškia, kad per dvejus metus transporto sektoriaus „svoris“ Lietuvos investicijų struktūroje Lenkijoje padidėjo dukart. Transporto sektorius tapo viena iš pagrindinių Lietuvos investicijų Lenkijoje krypčių. Augančios investicijos į Lenkijos logistikos sektorių reiškia ir Lenkijos logistikos sektoriaus augimą, nes Lietuvos bendrovių investicijos ir veikla Lenkijoje pateks ne į Lietuvos, bet į kaimyninės šalies transporto sektoriaus rodiklius. Akivaizdu, kad tai nuostolis mūsų valstybei ir jos biudžetui“, – sako A.Izgorodinas.
Pasak ekonomisto, verslas visada keliasi ten, kur palankesnės sąlygos. Belieka tik apgailestauti, kad Lietuvos valstybė negali pasiūlyti patrauklių sąlygų ir verslininkų investicijos iškeliauja iš Lietuvos.
Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ generalinis sekretorius Zenonas Buivydas tvirtina, kad pastaruosius kelerius metus itin suaktyvėjo transporto įmonių plėtra ir kraustymasis į kaimyninę Lenkiją, kur, beje, greičiau galima įdarbinti ir trūkstamos profesijos darbuotojus – tolimųjų reisų vilkikų vairuotojus.
„Lenkijos kolegos sugeba užsienio šalių piliečius iš trečiųjų šalių įdarbinti per savaitę ar dvi. Tuo tarpu Lietuvoje norint įdarbinti trečiųjų šalių piliečius, praeiti reikiamas procedūras, užpildyti ir suderinti reikiamus dokumentus užtrunka daugiau nei porą mėnesių. Be to, Lenkijoje yra daug palankesnės verslo finansavimo sąlygos, todėl gauti paskolas iš bankų transporto įmonėms yra žymiau paprasčiau. Nereikėtų pamiršti ir gerokai pigesnių draudimo įkainių draudžiant transporto priemones. Tad verslininkams nekyla klausimų, ką pasirinkti“, – sako Z.Buivydas.
Asociacijos „Linava“ viceprezidentas Vytas Bučinskas pabrėžia, kad į kaimyninę šalį nukreipti investicijas skatina ir palankesnė mokestinė aplinka ir įsigalioję Mobilumo paketo reikalavimai, įpareigojantys kas 8 savaites grąžinti vilkiką į jo registracijos šalį.
„Lenkija yra arčiau Europoje esančių krovinių srautų, tad verslas įsivertina, kur jiems naudingiau steigti įmones, norint įvykdyti Mobilumo paketo reikalavimus. Be to, Lietuvoje iki šiol neišspręstas klausimas dėl kvotų darbuotojams iš ne Europos Sąjungos šalių, nors ne kartą raginome Vyriausybę naikinti kvotas. Nėra logikos jas
taikyti deficitinei profesijai. Lenkijoje darbuotojų įdarbinimo procesas gerai sustyguotas, tad įmonėms paprasčiau veiklas vykdyti ten, kur sąlygos palankesnės“, – sako V.Bučinskas.
