Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ duomenimis, per praėjusių metų kovo-rugsėjo mėnesius, keleivinio transporto sektorius patyrė beveik 25 mln. eurų nuostolių, negavo virš 64 mln. eurų pajamų, t. y. jos sumažėjo net 56 proc., o keleivių prarasta 74,4 mln. arba 42 proc.
Asociacijos „Linava“ generalinio sekretoriaus Zenono Buivydo teigimu, visas transporto sektorius išgyvena sudėtingus laikus, ypač vidutinės ir smulkios įmonės, kurios iki pandemijos nebuvo pakankamai sukaupusios finansinių išteklių.
„Sudėtinga situacija keleivių vežėjams – jie nebegali pasiūlyti gyventojams tiek pat tarpmiestinių maršrutų, kiek iki pandemijos. Sudėtinga situacija ir privačioms, ir savivaldybių įmonėms, bet pastarosioms – itin sunku, nes jos negali pretenduoti į jokią paramą, kai privačios dar gali bent teoriškai pasinaudoti, pavyzdžiui, INVEGOS parama. Jų pajamos – iš keleivių. Per pastaruosius metus, kai teko stabdyti veiklą pirmojo karantino metu ir atnaujinti laikantis tam tikrų ribojimų dėl saugumo, įmonės vos surenka pajamas net būtiniausioms išlaidoms – degalams, darbo užmokesčiui, remontui, draudimams“, – sako Z.Buivydas.
„Linavos“ atstovas sako, kad tarpmiestinio keleivinio transporto vežėjai iš valstybės praėjusiais metais nesulaukė reikiamos finansinės pagalbos.
„Ne kartą buvo kreiptasi į buvusią Susisiekimo ministerijos vadovybę dėl paramos sunkumus išgyvenantiems keleivių vežėjams. Deja, girdėjome tik pažadus, o rugsėjį išgirdome, kad nėra galimybių padėti. Visgi jų tikrai yra. Buvo pateikti konkretūs pasiūlymai, kaip perskirstyti sutaupytas lėšas iš lengvatų eilutės, kurias kuruoja ministerija, prašėme sudaryti galimybę gauti finansinę paramą verslams per „Invegos“ priemones, teikėme daugybę pasiūlymų. Viskas veltui“, – sako Z.Buivydas.
Girdėjome tik pažadus, o rugsėjį išgirdome, kad nėra galimybių padėti.
Vežėjų teigimu, gali išaušti diena, kai keleivinis tarpmiestinis transportas tiesiog nustos vykti, nes tiesiog nebebus lėšų tam padaryti.
Šiaulių miesto keleivius vežančios įmonės „Busturas“ direktorius Vaidas Seirackas tvirtina, kad miestuose ir toliau vežami miestų keleiviai bet tarpmiestinio transporto veikla priklauso nuo keleivių skaičiaus. Jei autobusai dėl apribojimų ir toliau važiuos pusiau tušti, tai tarpmiestinio pervežimo nebeliks.
Dėl to kentės ir gyventojai, kurie ir dabar ne visada sulaukia reikiamo tarpmiestinio keleivinio transporto.
„Dėl to kentės ir gyventojai, kurie ir dabar ne visada sulaukia reikiamo tarpmiestinio keleivinio transporto. Apie tai vis dažniau kalbama ir viešoje erdvėje, kai žmonės piktinasi, jog nesulaukė autobuso, negalėjo nuvykti, kur jiems reikia ar laiku sugrįžti namo. Tarpmiestinio transporto vežėjų pajamas sudaro bilietų pardavimai, o jų parduodame vis mažiau, nes keleivių galime vežti kur kas mažiau dėl karantino apribojimų“, – sako V.Seirackas.
Anot „Busturo“ vadovo, vežėjai, veždami mažiau nei 50 proc. užpildytus autobusus, kaip nustatyta karantino reikalavimuose, nebesurenka pajamų veiklos tęstinumui.
V.Seirackas tvirtino, kad per 2020-uosius „Busturas“ iš tarpmiestinio keleivių vežimo patyrė daugiau nei 200 tūkst. eurų nuostolių.
„Šiai dienai iš turimų 20-ies maršrutų dar važiuojame su trimis, Kauno ir Vilniaus kryptimi, kuriuose dar, surinkdami už bilietus pajamas, padengiame tiesiogines išlaidas. Visi kiti maršrutai kol kas sustabdyti ir apie jų atnaujinimą nemąstome, kol neatsiras keleivių srautai“, – teigė jis.
Jo teigimu, atnaujinę veiklą po pirmojo karantino, keleivių vežėjai negali užpildyti pilnai autobusų, nes reikia laikytis saugumo reikalavimų ir keleivius susodinti šachmatų principu, užimant kas antrą sėdynę. Tai reiškia, kad negalima surinkti pajamų, kurios ir toliau drastiškai krenta. Tokia situacija keleivių vežėjus stumia į bankrotus.
Vežėjų teigimu, vienintelė paramos rūšis, kuria pasinaudojo savivaldybės įmonės, tai subsidija už prastovas darbo vietų išlaikymui ir poprastovinį laikotarpį karantino metu. Nuo š. m. sausio 1 d. nebeliko ir šios priemonės.
Trečiųjų šalių transporto kontrolės beveik nėra
„Linava“ taip pat kreipėsi į Susisiekimo ministeriją prašydama sustiprinti trečiųjų šalių vežėjų kontrolę, kurios šiuo metu beveik nėra. Taip į mūsų šalies rinką patenka transportas, kuris nesilaiko techninių, ekologinių ir administracinių reikalavimų, kas yra jų konkurencinis pranašumas prieš Lietuvos vežėjus, kurie išgyvena vis didesnius ekonominius sunkumus.
„Jie veža krovinius netvarkingais kelionės dokumentais, nepildo kelionės leidimų arba naudoja po kelis kartus, važiuoja su netvarkingais transporto priemonių dokumentais, neplombuotais technografais ir žymiais automobilių techniniais trūkumais“, – sako Z.Buivydas.
Asociacijos duomenimis, tokius pranešimus Susisiekimo ministerijos pavadžios įstaigos gauna kelis kartus per mėnesį, bet ryžtingų sprendimų trūksta.
Jam antrina ir asociacijos „Linava“ viceprezidentas Vytas Bučinskas, kurio nuomone, labai svarbu kontrolę suaktyvinti šiuo laikotarpiu, kai vyksta intensyvios derybos su Rusija dėl kelionės leidimų 2021 metams.
Svarbu paminėti, kad tokių šalių kaip Ukraina, Baltarusija, Uzbekistanas vežėjai turi lietuviškų leidimų perteklių.
„Svarbu paminėti, kad tokių šalių kaip Ukraina, Baltarusija, Uzbekistanas vežėjai turi lietuviškų leidimų perteklių. Tai, kad trečiųjų šalių transporto kontrolės beveik nėra, į mūsų rinką patenka transportas, kuris nesilaiko techninių, ekologinių ir administracinių reikalavimų. O tai ne kas kita kaip konkurencinis jų pranašumas, kai Lietuvos vežėjai yra itin kontroliuojami ir tikrinami kitose šalyse. Tad tai turi būti daroma ir pas mus“, – sako V.Bučinskas.
Praradus konkurencinį pranašumą prieš trečiųjų šalių vežėjus nukenčia ir valstybė. Esant tokiai situacijai, Lietuvos įmonės netenka užsakymų ir pajamų, o dėl to kasmet į valstybės biudžetą surenkama mažiau mokesčių.
„Esame pastebėję, kad suaktyvinus kontrolę keliuose, mūsų vežėjai gauna daugiau užsakymų. Vadinasi, problema yra. Ir, išties, trečiųjų šalių automobiliai neatitinka keliamų reikalavimų. Be to, svarbu ginti ne tik verslo, bet ir visų Lietuvos kelių eismo dalyvių interesus. Juk techniškai netvarkingos transporto priemonės mūsų keliuose kelia grėsmę ir kitų eismo dalyvių saugumui. Institucijos turėtų daryti viską, kad tą saugumą galėtų užtikrinti“, – teigia „Linavos“ viceprezidentas.
Taip pat jei būtų labiau kontroliuojami į mūsų šalį patenkantys reikalavimų neatitinkantys automobiliai, mūsų vietiniai autoservisai ir kitos techninės priežiūros įstaigos gautų papildomo darbo. Tad būtų skatinamas vietos verslas ir surenkama daugiau mokesčių į mūsų šalies biudžetą.
