Pasak jo, dvišalio susitarimo pagrindu Lietuva Rusijai per metus išduoda 170 tūkst. leidimų per Lietuvą vežti rusiškus krovinius. Tiek pat leidimų vežti lietuviškus krovinius į Rusiją gauna ir lietuvių vežėjai.
Tačiau tiek daug į Rusiją gabenamų Lietuvos krovinių nėra, todėl didžioji dalis Lietuvai tenkančių leidimų lieka nepanaudota. „Kodėl mums Rusijos vežėjams neišdavus tiek leidimų, kiek panaudojame patys?“ – svarstė „Linavos“ atstovas.
Taip pat jis mano, kad trečiųjų šalių vežėjus į Europos valstybes vykti per Lietuvą atbaidytų ir didesnės baudos už leidimų tvarkos pažeidimus.
Pasak O.Tarasovo, milžiniškose vilkikų eilėse prie Baltarusijos sienos mašinos su lietuviškais valstybiniais numeriais nesudaro nė penktadalio. Spūstis prie pasienio punktų sudaro iš Rytų į Vakarų šalis krovinius gabenantys užsienio vežėjai. Nemažą dalį Rusijos krovininio transporto srauto sudaro tranzitas į Kaliningradą.