„Situacija praktiškai tokia pati, kaip praėjusią savaitę. Latvijos-Rusijos pasienyje toliau nukreipiama sugriežtintai patikrai, tik, kiek žinome, Lietuvos vežėjai nelabai aktyviai bevažiuoja per tą sieną. Savaitgalį iš 200 laukusių vilkikų apie 15 buvo lietuviški“, – BNS sakė A.Kondrusevičius.
Anto jo, lietuviai dabar labiau renkasi Baltarusijos-Rusijos pasienį, nes ten patikra vyksta sparčiau. Vežėjų asociacijos vadovas aiškino, jog užsakovai atsisako ne tik vežėjų, bet ir sandėliavimo paslaugų Lietuvoje.
Lietuviai dabar labiau renkasi Baltarusijos-Rusijos pasienį, nes ten patikra vyksta sparčiau.
„Neramina tai, kad atsisako paslaugų – pakrovimo taip pat. Skaičiaus konkretaus pasakyti negaliu, nes tai yra daug skirtingų įmonių, tačiau tendencija tokia“, – teigė A.Kondrusevičius.
M.Atroškevičius teigė, kad pralaidumas Latvijos-Lietuvos pasienyje normalizavosi, tačiau nuodugnios patikros dar laukia apie 100 Lietuvos vilkikų.
„Ypatingų proveržių tikrai nėra, matosi tik tiek – atsigavo nuo to patirto šoko per praėjusį savaitgalį ir jau dirba normaliu režimu. Šiek tiek pralaidumas padidėjo, bet tas pralaidumas neliečia automobilių, kurie buvo sulaikyti pilnai patikrai. (...) Panašiai apie 100 vilkikų laukia šimtaprocentinės patikros“, – LRT radijui pirmadienį sakė M.Atroškevičius.
Pralaidumas Latvijos-Lietuvos pasienyje normalizavosi, tačiau nuodugnios patikros dar laukia apie 100 Lietuvos vilkikų.
Pasak jo, latviški automobiliai per Latvijos-Rusijos sieną važiuoja be trikdžių: „Faktiškai ten šiuo metu daugiausiai juda latvių automobiliai, jie normaliai juda, o mūsų automobiliai stovi sulaikyti tikrinimui, kaip rezervate“.
Anot jo, pasienio postai per parą gali atlikti 2-3 nuodugnias patikras, nes juose nėra tinkamos infrastruktūros. M.Atroškevičius taip pat teigė, kad į Rusiją lengviau galima patekti per Baltarusiją.
Automobiliai iš Lietuvos ėmė strigti prieš pusantros savaitės, praėjus dienai po to, kai prezidentė Dalia Grybauskaitė Rusiją viešai pavadino „teroristine valstybe“.
Rusijos muitinės vadovas praėjusį antradienį pranešė, kad nuodugniai tikrinti lietuviškus krovinius padėta, nes per Lietuvą esą gabenama uždrausta Europos Sąjungos produkcija. Rusijos muitinė panašias priemones prieš Lietuvos vežėjus taikė ir pernai rudenį, kai Lietuva pirmininkavo ES Tarybai – tuomet apribojimai truko maždaug mėnesį.
Lietuva taip pat paprašė Europos Komisijos pagalbos susidariusiai situacijai spręsti.
Papildyta. Kiek tai gali tęstis?
„Mane neramina tai, kad čia yra praradimai galimybių – atsisakoma naudotis Lietuvos terminalais, muitinės sandėliais uostų vežėjais. Jei tai užtruktų ilgai, tai ateityje būtų labai dideli praradimai“, - laidoje „Ryto espresso“ sakė A. Kondrusevičius.
Kažkokio greito rezultato, manau, neverta tikėtis. Pernai tai užtruko maždaug 3,5 savaitės.
Jis pabrėžia, kad finansiniai nuostoliai dėl sunkvežimių prastovų nebūtų labai dideli, jei tai ateityje neatgrasins partnerių nuo naudojimosi Lietuvos paslaugomis:
„Finansiniai nuostoliai galbūt ir nebus labai dideli, kalbant apie visą šaką. Vienos dienos prastova yra maždaug 1000 litų. Jei šiandien 200 vilkikų stovi jau savaitę – tai galit paskaičiuoti“, - sakė jis.
Anot A. Kondrusevičiaus, daugiau aiškumo dėl to, kiek truks ši situacija Rusijos pasienyje, tikimasi šią savaitę:
„Žiūrėsim, kaip reaguos Rusija. Ši savaitė įneš kažkokio aiškumo, nes praeitą savaitę buvo mūsų susitikimų ir iniciatyvų pirma savaitė, tad kažkokio greito rezultato, manau, neverta tikėtis. Pernai tai užtruko maždaug 3,5 savaitės“, - kalbėjo „LINAVOS“ vadovas.
Visą laidos „Ryto espresso“ įrašą klausykite čia.
