„COVID-19 vakcinų logistika bus neabejotinai viena didžiausių ir sudėtingiausių pasaulyje transportavimo operacijų. Skaičiuojama, kad 8 mlrd. planetos gyventojų skirtoms vakcinos dozėms sutalpinti prireiktų net 8 tūkst. „Boeing 747“ tipo lėktuvų ir kelissyk daugiau kelių transporto.
Be to, vienos dozės dažnu atveju gali nepakakti, o šalia vakcinų reikės gabenti ir daugybę kitų medicininių priemonių – švirkštų, tvarsčių ir pan. – tai sudarys papildomą 65 tūkst. tonų krovinių srautą. Galiausiai, sunkumų kelia ne tik didelės priemonių apimtys.
Žinant, kad bent jau pirmųjų vakcinų gabenimui būtina itin žema minusinė temperatūra, akivaizdu, kad pasaulinės logistikos grandinės turės labai rimtą iššūkį užtikrinti saugų vakcinos transportavimą“, – sakė „Balti Logistika“ Lietuvos padalinio vadovė Jūratė Cimanavičienė.
Europos Sąjunga jau yra sudariusi sutartis su skirtingais vakcinų kūrėjais dėl 2 mlrd. vakcinos dozių įsigijimo. Tarp vakcinos gavėjų – ir Lietuva. Pirmoji ES patvirtinimo greičiausiai sulauks amerikiečių kompanijos „Pfizer“ ir Vokietijos „BioNTech“ vakcina, kurios Bendrija numatė įsigyti nuo 200 iki 300 mln. dozių. Ši vakcina turi būti transportuojama ir laikoma net -70-80oC temperatūroje – tam reikalingi specialūs šaldikliai, o transportavimui naudojamas sausas ledas.
Kita ES įsigyta potenciali vakcina – amerikiečių kompanijos „Moderna“. Ji taip pat nuo gamybos pabaigos iki panaudojimo turi būti laikoma žemoje, -20oC temperatūroje. Trečioji potenciali kandidatė – „AstraZeneca“ su Oksfordo universitetu sukurta vakcina, kuriai jau pakaktų vėsios, bet pliusinės aplinkos: +2-8oC temperatūros.
„Vakcinos dažniausiai gabenamos oro transportu, tačiau dėl saugumo būtina užtikrinti tinkamas sąlygas visoje grandinėje – ir pakraunant vakcinas iš gamintojo į kelių transportą, ir laikant jas terminale, ir pergabenus oru pristatant jas iki galutinio taško bei jame laikant. Siekdamos pasiruošti išskirtiniams reikalavimams logistikos bendrovės aktyviai dirba, kad numatytų efektyviausius tiekimo maršrutus ir užtikrintų jų saugumą“, – sako J.Cimanavičienė.
Ekspertė mano, kad Lietuvos ir didelė dalis ES įsigytų vakcinų bus gaminamos Bendrijos šalyse. Tokiu atveju transportuoti vakciną būtų paprasčiau kelių transportu, nes taip galima užtikrinti temperatūrinių sąlygų stabilumą, nereikia perkrovimų į kitas transporto priemones, krovinį galima pervežti nuo durų iki durų.
J.Cimanavičienė teigia, kad vakcinos iš prigimties yra labai jautrios transportavimo ir laikymo režimams – pažeidus reikalavimus bent viename transportavimo grandinės taške, vakcina gali prarasti savo kokybinius parametrus. Todėl kiekvienas vakcinos perkėlimas iš vienos vietos ar transporto priemonės į kitą kelia riziką, be to, dėl nepalankių orų gali būti atidėti skrydžiai, siunta gali užstrigti terminale, netikėtai sugesti šaldikliai ir pan., todėl planuojant būtinas, kaip sako logistikos specialistai, karinis tikslumas.
„Statistika rodo, kad beveik 20% vakcinų būna sugadinamos dėl netinkamo laikymo. Žalos rizika didesnė, jei per trumpą laiką tenka patenkinti didelę vakcinos paklausą. Tikėtina, kad dėl ribotų turimų šaldiklių ne tik Lietuvai, bet ir kitoms pasaulio šalims vakcinas reikės transportuoti mažesniais kiekiais, bet dažniau, vis papildant išnaudojamas atsargas", – teigia J.Cimanavičienė.
Vakcinų praradimas būtų skausmingas ne tik dėl visuomenės sveikatos, bet ir sukeltų finansinių nuostolių. Transportuojamo turto apsaugos asociacija (TAPA), kuriai priklauso daugiau nei pusė iš 25 stipriausių pasaulio farmacijos kompanijų, skelbia, kad nuo 2019 m. lapkričio 1 d. iki 2020 m. lapkričio 1 d. užfiksavo net 58 farmacijos produktų gabenimo pažeidimus, kurių vidutinė sukelta žala – 189 tūkst. eurų. Tad bendra žala siekia beveik 11 milijonų eurų.
Kadangi Lietuva vakcinas importuos vakcinas, eksportuojantis gamintojas ir vežėjai turės rūpintis specialia pakuote, temperatūros fiksavimo įrenginiais. Tačiau įmonės, kurios kuruos krovinius Lietuvoje jau turės pasirūpinti sauso ledo resursais ir atlikti pakuočių papildymą ledu prieš pristatant prekes nuo oro uosto iki gydymo įstaigų, užsakyti specialų transportą palaikantį reikiamą temperatūrą.
„Dabartiniame etape vykdome intensyvius personalo mokymus visose Baltijos šalyse, jeigu kartais prireiktų mūsų pagalbos gabenant šiuos temperatūros pokyčiams jautrius medicininius produktus“, – sako J.Cimanavičienė.
Jos teigimu, intensyviausias vakcinų transportavimo laikotarpis turėtų būti 2021 m. pirmąjį ir antrąjį ketvirčius. Neabejojama, kad vakcinos gabenimas pasaulinėse logistikos grandinėse bus prioritetizuojamas, todėl verslai, kurie numato tuo metu gabenti kitus krovinius, turėtų pasvarstyti alternatyvius transportavimo būdus. Pavyzdžiui, gabenant krovinius iš Kinijos į Lietuvą, Lenkiją ar Baltarusiją rinktis geležinkelio transportą.
