Pasak įmonės atstovų, šalies logistikos sektorius dėl pandemijos ir paaštrėjusios geopolitinės situacijos susiduria su išties rimtais iššūkiais. Mažesni paslaugų tarifai leis amortizuoti įmonėms kritusias pajamas dėl mažesnių veiklos apimčių, o kitiems verslams – geležinkelius rinktis, kaip pigesnę ir žalesnę alternatyvą krovinių gabenimui.
Susisiekimo ministro Mariaus Skuodžio teigimu, šis tarifų mažinimas – ilgo darbo su socialiniais partneriais ir verslo atstovais rezultatas.
„Turėjome ilgas diskusijas su verslo atstovais. Bendrovei „Lietuvos geležinkeliai“ keliami dideli valstybės tikslai ir lūkesčiai, užtikrinant stabilią įmonės veiklą, diversifikuojant rinkas ir kreipiant veiklos kryptį į Vakarus, išnaudojant šalies vidaus rinkos potencialą. Labai svarbu, kad geležinkelių sukuriamos sąlygos verslui būtų ilgalaikės, nuoseklios ir grįstos patikimu bendradarbiavimu“, – sako susisiekimo ministras.
Prognozuojama, kad mažesni GPĮ tarifai (33-200 proc.) ne tik leis išlaikyti esamus krovinių srautus, bet 0,5 mln. tonų padidins krovinių pervežimus geležinkeliu ir 6 tūkst. TEU intermodalinių krovinių, kurie keliauja Vakarų kryptimis.
„Siekiame kuo daugiau krovinių gabenti žaliai – geležinkeliu, o tam reikia patrauklių tarifų verslui. Reaguojant į mažėjančias vežimų apimtis, augančią infliaciją, didėjančias elektros kainas ir kylantį darbo užmokesčio fondą bei ankstesniais metais turėtą nuostolingą veiklą, nuo šių metų pradžios buvome priversti keisti geležinkelių paslaugų tarifus. Įvertinę esamą situaciją, kartu su įmonės valdyba radome sprendimus, kaip galime mažinti šių ir kitų metų įkainius bei didinti geležinkelių patrauklumą verslui“, – sako Karolis Sankovski, „LTG Infra“ generalinis direktorius.
Mažinant tarifus, taip pat siekiama didinti Lietuvos konkurencingumą, kad pajamas gautų tiek Klaipėdos uostas, tiek krovos kompanijos, tiek geležinkeliai.
M.Skuodis trečiadienį LRT sakė, kad bendrovei ruošiamasi skirti dar mažiausiai 45 mln. eurų. Ministro teigimu, geležinkelių krovinių apimtys šiemet gali sumažėti apie 65 proc., LTG grupė neteks apie 150 mln. eurų pajamų, todėl jai iš valstybės biudžeto gali reikėti apie 100 mln. eurų subsidijos.
