„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai
09 13

„LTG Infra“ vadovas: į Lietuvą atvykę vokiečių kariai galėtų sukurti naują populiariausią maršrutą

Geležinkelio infrastruktūra besirūpinančios „Lietuvos geležinkelių“ įmonės „LTG Infra“ vadovas Vytis Žalimas interviu 15min metu nurodė, kad šiuo metu kuriami ambicingi kelis dešimtmečius į priekį siekiantys planai, nubrėšiantys ateities geležinkelio paveikslą. Kuriuos rusiškos vėžės geležinkelius paliksime iki 2050 m.? Kur tiesti naują vėžę iki Klaipėdos? Ar įmanoma susijungti su Lenkija dar neužbaigus „Rail Balticos“? Į visus šiuos klausimus galutinį atsakymą turės rasti ekspertai, tačiau gana neblogų indikacijų matyti jau dabar.
 Vytis Žalimas
Vytis Žalimas / Roberto Riabovo / BNS nuotr.

V.Žalimas „LTG Infra“ vadovu tapo praėjusių metų gruodį.

Jis pripažįsta, kad tiek jis, tiek kolegos iš jo bei kitų „LTG grupės“ kompanijų turi daugybę idėjų kaip pagerinti šalies geležinkelių ekosistemą, tačiau viskas atsiremia į pinigus. Daugelį didžiųjų projektų, kurie apims europinę vėžę, turėsime įgyvendinti su finansavimu iš ES, nes geležinkelio infrastruktūros statybos yra brangios. Dar daugiau – ateityje pinigų iš ES bus galima tikėtis tik siaurosios europinės vėžės geležinkeliui, tad dabar kuriami planai kur iki 2050 m. reikėtų tiesti tokią vėžę, o kur palikti rusišką.

LTG Infra nuotr./LTG Infra
LTG Infra nuotr./LTG Infra

„Minčių yra labai daug, bet kalbama apie geležinkelių investicijas – visur yra milijardai, jau nebekalbame apie milijonus. Tai yra milijardinės investicijos ir natūralu, kad šalis negali sau visko leisti, ką jau kalbėti apie mūsų organizaciją“, – nurodė jis.

„LTG Infra“ vadovas teigė, kad tolimesnės ateities planuose yra ir geležinkelis į Palangą ar Druskininkus, tačiau tam resursų šiuo metu nėra. Kur kas rimčiau ruošiamasi vėžės į Klaipėdą statybų vertinimui – šiuo metu yra pasirinktos trys vėžės alternatyvos, kurias vertins ir vieną išrinks tarptautinė komanda.

„Aš manau, kad mes užbaigsime pirkimo procedūrą iki šių metų galo, o kitų metų eigoje, link pabaigos turėtume gauti tą pirmą išvadą, pro kur, mūsų manymu, yra geriausia tiesti. Ten tikrai bus atsakyti visi socioekonominiai klausimai, galima bus grįžti ir pasikalbėti apie tai daugiau“, – kalbėjo pašnekovas, nurodęs visų trijų opcijų privalumus ir trūkumus.

Visa tai ir daugiau – pilname interviu.

Interviu temos

  • Europinė ir rusiška vėžė – kaip jos „sugyvens“ Lietuvoje 2050 m.
  • Kodėl traukiniai nevažiuoja į Palangą, Druskininkus ir Šalčininkus
  • Trys vėžės į Klaipėdą variantai: jų privalumai ir trūkumai
  • Ar Vilnius turės europinę vėžę anksčiau nei Klaipėda
  • Kodėl be Briuselio neįgyvendinsime didelių projektų?
  • Siūlo investuoti 100 mln. į jau nutiestą atkarpą
  • Vokiečių kariai gali sukurti populiariausią šalies maršrutą
  • Kiek gyvybinga vėžė iš Baltarusijos
  • Neigiami įmonės rezultatai ir kada bus pasiektas pliusas
  • Ar į „LTG Infra“ kreipėsi čekai dėl maršruto į Prahą?

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs
Reklama
Influencerė Paula Budrikaitė priėmė iššūkį „Atrakinome influencerio telefoną“ – ką pamatė gerbėjai?
Reklama
Antrasis kompiuterių gyvenimas: nebenaudojamą kompiuterį paverskite gera investicija naujam „MacBook“
Reklama
„Energus“ dviratininkų komandos įkūrėjas P.Šidlauskas: kiekvienas žmogus tiek sporte, tiek versle gali daugiau