Ketvirtadienį surengtoje spaudos konferencijoje „Lietuvos geležinkelių“ (LTG) generalinis direktorius M.Bartuška tvirtino, kad šiuo metu sutarties su „Belaruskalij“ negali nutraukti be didžiulių baudų. Anot jo, norint nutraukti sutartį, reikėtų sprendimo iš Seimo ar Vyriausybės.
Anot M.Bartuškos, sutartis su „Belaruskalij“ sudaryta 2018 metais ir galioja iki 2023 metų pabaigos. „Lietuvos geležinkelių“ vadovo teigimu, sankcijos taikomos naujoms sutartims, todėl pastaroji tarp jų nepatenka ir yra toliau vykdoma.
„Iš vienos pusės, teisiškai situacija yra tokia, kad yra sutartys, kurias reikia vykdyti. Iš kitos pusės, yra politinė valia, JAV sankcijos, kurios numato, kad turėtų būti stabdomi trąšų vežimai. Mes, „Lietuvos geležinkeliai“, matome, kad tokią situaciją reikėtų spręsti valstybės lygiu, valstybės sprendimu.
Geriausiu atveju, tai būtų įstatymo lygio sprendimas, ribojantis tranzitą tokia pačia sistema, kokia buvo priimtas ir dėl Astravo. Ne įmonės lygiu, o būtent įstatymo lygiu. Galbūt galima būtų spręsti ir Vyriausybės lygyje, nes pati įmonė priimti sprendimo dėl vežimo apribojimo negali, nes pagal sutartį būtų didelės finansinės pasekmės“, – tvirtino jis.
M.Bartuška sumų, kiek iš anksto sumokėjo „Belaruskalij“ „Lietuvos geležinkeliams“, įvardyti nenorėjo. Jis įsitikinęs, kad visa ši situacija atsidurs tarptautiniame arbitraže.
„Sutartys yra ilgalaikės, įtakos finansinės yra didelės, todėl mums labai svarbu apsaugant tiek „Lietuvos geležinkelius“, tiek valstybę, kad kelias, kuris bus priimtas dėl tranzito apribojimų, būtų teisiškai tvirtas. Nes akivaizdu, kad jis bus skundžiamas“, – aiškino jis.
Anot M.Bartuškos, instituciniai sprendimai patenka po force major aplinkybe, kuomet galima be jokių pasekmių sustabdyti sutartį. Tačiau, net ir tokiu atveju, jo teigimu, šis klausimas atsidurs tarptautiniame arbitraže.
„Klausimas yra nevienareikšmiškas, nes net ir valstybės sprendimą gali ginčyti. Tokie sprendimai turi didelę įtaką ir todėl reikalinga labai teisiškai preciziškai tokio lygio sprendimus priimti. Tai yra istoriniai sprendimai, kurie turi būti labai tvirti“, – ketvirtadienį žurnalistams kalbėjo jis.
Teigiama, kad bendrovė kreipėsi į Susisiekimo ministeriją su galimų alternatyvų vertinimu bei sprendimų pasiūlymu. Nurodoma, LTG ir „Belaruskalij“ sutartyje numatyta, kad sutartis gali būti nutraukiama įspėjus apie tai prieš 12 mėnesių. To nepadarius ir LTG nutraukus sutartį anksčiau, kita pusė gali reikalauti atlyginti prarastas pajamas. Teismui patenkinus net ir dalį tokio ieškinio, tai grėstų LTG bankrotu.
Paprašė susimokėti
„Lietuvos geležinkelių“ vadovo teigimu, žinodami, kad nuo gruodžio 8 dienos įsigalios sankcijos ir bankai jas vykdys, spalio mėnesį „Lietuvos geležinkeliai“ pareikalavo iš „Belaruskalij“ įvykdyti avansinius mokėjimus. To reikėjo, kad įmonė neatsidurtų tokioje situacijoje, kuomet paslaugos teikiamos, bet dėl sankcijų, pinigų bendrovė negaus.
„Tą klientas ir padarė. Be kita ko, lapkričio mėnesį klientas padarė ir papildomus avansus į priekį 2–3 mėnesiams, kas yra netipiška. Dėl šios situacijos vertinome, ar galime grąžinti avansus, kokios yra teisinės pasekmės. Buvo rastas kelias ir bandėme tuos netipinius avansus grąžinti. Šioje situacijoje, deja, jų priimantis bankas atsisakė priimti ir atmetė pavedimą“, – tvirtino jis.
Norint suvaldyti rizikas, sprendimas pereiti prie avansinių mokėjimų buvo aptartas ir „Lietuvos geležinkelių“ valdyboje, tvirtino M.Bartuška.
„Mes, kaip organizacija, tą rekomendaciją vykdėme ir pareikalavome“, – nurodė jis.
Tikslios datos, kuomet buvo įvykdyti netipiniai mokėjimai iš baltarusių, M.Bartuška įvardyti negalėjo, tačiau teigė, jog tai buvo lapkričio antra pusė.
M.Bartuška sakė, kad netipinius avansinius mokėjimus „Lietuvos geležinkeliai“ Baltarusijos įmonei bandė grąžinti iki gruodžio 8 dienos. Tačiau „Belaruskalij“ aptarnaujantis Rusijos bankas atmetė šį pavedimą, todėl „Lietuvos geležinkeliai“ toliau ieško būdų, kaip grąžinti „Belaruskalij“ avansą.
„Kad grąžintume, reikėjo įvertinti teisinę aplinką, nes tas grąžinimas nėra standartinis tam, kad dar kartą nepažeistume sutarčių ir apsisaugotume nuo situacijos, kuomet tokia aplinkybė gali sukelti finansines pasekmes. Tą pabandėme iki gruodžio 8 dienos, deja, bankas atmetė“ – nurodė jis.
Kodėl bankas atmetė „Lietuvos geležinkelių“ pastangas grąžinti netipinius „Belaruskalij“ mokėjimus, M.Bartuška techniškai tikslių priežasčių įvardyti negalėjo. Tačiau, pasak jo, buvo įrašas „due to internal compliance“ (liet. „dėl vidinės atitikties“).
„Tarėmės ir su Vyriausybe, bet sprendimą (grąžinti netipinius mokėjimus, – aut. past.) priėmė organizacija, taip pat dalyvaujant ir valdybai“, – nurodė jis.
M.Bartuškos teigimu, tai yra netipinė situacija ir kad bus atliekami tokie mokėjimai, sunku buvo prognozuoti.
„Iš principo, sutartyje yra numatyta, kad jeigu sutartis pasibaigia, lieka likutis, avansas, jis yra techniškai grąžinamas“, – nurodė jis.
Trauktis neketina
Paklaustas, kada ir apie kokius avansus buvo informavęs užsienio reikalų ir susisiekimo ministrus, žurnalistams M.Bartuška tvirtino nenorintis gilinti šios temos.
„Bet noriu pasakyti, kad nuolat apie avansus komunikavome tiek Užsienio reikalų, tiek Susisiekimo ministerijai. Tam, kad būtų informacija pasidalinta ir žinota, ir galvota, kaip elgtis toliau“, – nurodė jis.
M.Bartuška tvirtino, jog trauktis iš užimamų pareigų jis nesvarsto.
„Mes elgiamės pilnai pagal teisinę aplinką, pilnai įgyvendinant sutartis. Dedam visas pastangas komunikuoti ir ieškoti geriausių būdų. Tikiu, kad artimiausioje perspektyvoje tie sprendimai bus rasti“, – sakė jis.
„Belaruskalij“ atliko avansinius mokėjimus
Seime trečiadienį paaiškėjo, kad lapkritį, artėjant JAV sankcijų „Belaruskalij“ įsigaliojimo terminui gruodžio 8 dieną, valstybės valdomi „Lietuvos geležinkeliai“ priėmė avansą iš Baltarusijos režimo atstovų. Dėl to trąšos per Lietuvą turėtų keliauti dar visą gruodį. Įmonės vadovas tvirtino, kad apie tai buvo informuotos Užsienio reikalų ir Susisiekimo ministerijos.
Tuo metu G.Landsbergis tikino, kad Vyriausybė žino tik apie tai, kad įmonė rugsėjo mėnesį paprašė avansinio mokėjimo už spalį, o apie vėlesnius mokėjimus – ne. Jo žiniomis, paskutiniųjų mokėjimų Lietuvos įmonė pati neprašė.
Tai patvirtino ir „Lietuvos geležinkelių“ vadovas Mantas Bartuška, kuris tvirtino, kad avansus baltarusių įmonė pervedė savo iniciatyva. Vėliau avansus bandyta jį grąžinti, tačiau pavedimus atmetė bankai.
Paaiškėjus šiai informacijai Seimo opozicijos atstovai ketvirtadienį surengtoje spaudos konferencijoje teigė, kad Vyriausybė už pinigus pardavė valstybės interesus ir už tai atsakingi ministrai privalo prisiimti atsakomybę. Tokią poziciją išsakė penkių opozicinių frakcijų atstovai.
Dalis valdančiųjų konservatorių teigia, kad atsakomybė už situaciją tenka „Lietuvos geležinkelių“ vadovybei, o ne ministrams.
Ministrai pasirengę trauktis
Susisiekimo ministras Marius Skuodis pripažįsta, kad sankcijų nepavyko laiku įgyvendinti, todėl prisiima politinę atsakomybę ir yra pasiryžęs pasitraukti. Apie tai jis informavo premjerę Ingridą Šimonytę ir prezidento patarėją.
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis ketvirtadienį taip pat pranešė informavęs I.Šimonytę, kad dėl susiklosčiusios situacijos yra pasiruošęs trauktis iš pareigų.
„Aš suprantu reputacinę žalą Lietuvai“, – savo pasiryžimo motyvus paaiškino jis.
Seime vykusiame Vyriausybės pusvalandyje „valstiečio“ Dainiaus Gaižausko paklausta, ar apsisprendė dėl užsienio reikalų ministro, I.Šimonytė sakė: „Į pirmą klausimą atsakysiu išsamiai – kai nuspręsiu, tada ir informuosiu.“
