„Tikriausiai visi turėtume sutikti, jog krovinių pervežimo ateitis yra geležinkeliai. Europoje bręsta didelės ambicijos dėl to, kaip perkelti krovinius iš sunkvežimių į traukinių vagonus. Šiuo metu apie 17 proc. visų krovinių vežama geležinkeliais, iki 2050 metų norėtume matyti 50 proc.“, – praėjusią savaitę iš Talino į Vilnių vykusiame traukinyje surengtoje diskusijoje su verslo atstovais kalbėjo M.Bartuška.
Estijos geležinkelių logistikos įmonės „Operail“ vadovo Raulo Toomsalu teigimu, mitas yra tai, jog krovinius vežti geležinkeliais apsimoka tik tuomet, kai atstumas siekia daugiau nei 2 tūkst. kilometrų.
„Mes Estijoje jau turime konteinerius gabenantį traukinį, kuris transportuoja konteinerius iš pietinės šalies dalies į šiaurėje esančius uostus. Atstumas tarp Tartu ir Talino yra apie 200 kilometrų. Turime realių pavyzdžių, jog bendrovės pasirenka traukinius vietoj kelių“, – sakė R.Toomsalu.
Latvijos geležinkelių valdybos narys Martinis Befkas tikino, kad geležinkeliai galėtų perimti kelis milijonus tonų vietos krovinių.
„Mes turime ambicijų iš kelių transporto į geležinkelius perimti 3–4 milijonus tonų vietinių krovinių“, – sakė M.Befkas.
„Iš patirties galiu pasakyti, jog krovinių gabenimas geležinkeliu yra draugiškesnė gamtai alternatyva, o taip pat, lyginant kelių ir geležinkelio transportą – efektyvesnė“ – teigė EK atstovė Catherine Trautmann.
Pasak „Lietuvos geležinkelių“ valdybos nario Romo Švedo, nepaisant didžiulės geopolitinės „Rail Baltica“ reikšmės, šis projektas taip pat turi atsipirkti ir duoti pelno.
„Rail Baltica“ geležinkelis turėtų būti baigtas tiesti 2026 metais. Jis sujungs Baltijos šalių sostines su Europos geležinkelių tinklu.
