Tuo metu tranzitinių skrydžių skaičius mažėjo 60 proc. iki 8,3 tūkst. skrydžių, pranešė skrydžių valdymo bendrovė „Oro Navigacija“.
Pasak įmonės laikinojo vadovo Mariaus Beliūno, kol kas aviacinė krizė gilės.
„Vasaros sezonai visuomet būdavo pikiniai ir oro erdvės apkrova jų metu būdavo didžiausia. Tačiau Covid-19 viską pakoregavo ir, nepaisant to, kad Eurokontrolės duomenimis, Lietuvos oro erdvė nukentėjo mažiausiai, mums šis vasaros sezonas buvo gan šaltas. Net ir vertinant paskutiniais mėnesiai gerėjančią skrydžių srautų statistiką, visame aviacijos sektoriuje juntamas sąstingis“, – pranešime sakė M.Beliūnas.
„Naujausi tyrimai rodo, kad keturi iš penkių keliaujančiųjų, mieliau renkasi likti namuose. Tai leidžia daryti prielaidą, kad aviacinė krizė kol kas tik gilės“, – pridūrė jis.
Rugpjūtį daugiausia tranzitu per Lietuvą buvo skrendama į Rusiją (3210 skrydžių), Vokietiją (958) ir Latviją (500).
Pagrindinės tranzitinius skrydžius vykdžiusios aviakompanijos, kurios, palyginti su praėjusiais metais, didino skrydžių skaičių, buvo Rusijos „Sverdlovsk air“, „Pobeda Airlines“, „AirBridgeCargo“ ir „Archangelsk Air“ bei Singapūro „Singapore“.
Terminalinių skrydžių daugiausiai vykdė Latvijos „Air Baltic“ (1092 skrydžiai), Airijos „Ryanair“ (783), Suomijos „Finnair“ (684), Rusijos „Sverdlovsk Air“ (581) ir Vengrijos „Wizzair“ (460).
Populiariausios terminalinių skrydžių kryptys buvo Vilnius – Londonas (204 skrydžiai), Vilnius – Ryga (192 skrydžiai), Vilnius – Varšuva (87 skrydžiai).
Rugpjūtį daugiausia lėktuvai kilo ir leidosi Vilniaus oro uoste – čia aptarnauti 2258 orlaiviai arba 46 proc. mažiau nei prieš metus. Kauno oro uoste aptarnauti 694 lėktuvai (23 proc. mažiau), Palangos – 333 lėktuvai (36 proc. mažiau), o Šiauliuose – 318 lėktuvai (29 proc. mažiau).
