M.Skuodis antradienį žurnalistams tvirtino, kad uostas pajėgus perkrauti pakankamai daug ukrainietiškų grūdų – apie 8 mln. tonų. Tokie pajėgumai susidaro net neskaičiuojant Birių krovinių terminalo.
„Deja, per Lenkiją dėl infrastruktūros ribojimų šiuo metu yra įmanoma per metus į Lietuvą atvežti 1–1,5 mln. tonų grūdų iš Ukrainos“, – tvirtino ministras.
Jis pridūrė, kad „Lietuvos geležinkelių“ skaičiavimais, jei iš Ukrainos į Lenkiją būti praleidžiama daug daugiau traukinių negu pagal infrastruktūros pajėgumus šiuo metu įmanoma įleisti – tarkime, 2–3 traukinius per parą, geležinkeliai būtų pajėgūs iš Lenkijos pusės pervežti ir 3 mln. tonų grūdų.
Didžiausia problema – skirtingo pločio geležinkelio vėžės: vadinamoji rusiškoji Lietuvoje ir europietiškoji Lenkijoje. Dėl šios priežasties krovinius iš Ukrainos tektų perkrauti du kartus – Ukrainos ir Lenkijos pasienyje, o antrą kartą – Kaune, nes nuo Lenkijos iki Kauno prieš septynerius metus baigta tiesti europietiškoji vėžė, tačiau toliau per Lietuvą driekiasi rusiškoji.
„Pagrindinis butelio kaklelis šiuo metu – kaip atvežti grūdus iki Lietuvos. Kitose šalyse problemų kyla dėl uosto pajėgumų, o Lietuvoje uosto pajėgumai yra tikrai gerokai didesnis negu tas grūdų kiekis, kurį dėl infrastruktūros galima atvežti per Vakarus. O priežastis paprasta – tiesiog į Lietuvos geležinkelių infrastruktūrą Vakarų kryptimi pradėta investuoti ganėtinai neseniai. Ta kryptis yra neišplėtota“, – kritikavo M.Skuodis.
Kodėl? Priežasčių ne viena. „Galime užduoti tik retorinį klausimą – kodėl per tiek Nepriklausomybės metų neturime traukinio į Varšuvą?“ – atkreipė dėmesį ministras.
Kaip praėjusį ketvirtadienį žurnalistams teigė „KLASCO“ vadovas Vytautas Štumbergas, ukrainiečiai skaičiuoja, kad per Lietuvos uostą norėtų krauti apie 18 mln. tonų grūdinių kultūrų krovinio. Tačiau ir uosto kompanijų vadovams tai atrodo nerealu. „KLASCO“ įvertino, kad galėtų paimti apie 1 mln. tonų.
Išeitis – humanitarinis koridorius per Baltarusiją
M.Skuodis mato dvi išeitis Ukrainai ir pasauliui, kuriam ukrainietiškų grūdų eksportas svarbus maisto saugumui užtikrinti.
Pirma turėtų būti atblokuoti Ukrainos uostai.
„Jei pasaulio bendruomenė gali kalbėti apie maisto trūkumą pasaulyje, nes neįmanoma išvežti Ukrainos grūdų produkcijos, tai turėtų pasakyti ir B: jeigu yra maisto trūkumas pasaulyje, gal galima išdrįsti atblokuoti uostus, kad laivai galėtų išplaukti“, – svarstė ministras.
Antras variantas – išnaudoti esamą infrastruktūrą ir ukrainietiškiems grūdams vežti atidaryti humanitarinį koridorių per Baltarusiją.
„Tai leistų išnaudoti visus Klaipėdos, Latvijos ir Estijos uostų pajėgumus“, – teigė ministras.
Dėl tokios galimybės pokalbiai vyksta, tačiau pasiekti susitarimus, pirmiausia, yra tarptautinių institucijų pareiga, mano ministras.
Anksčiau Lietuvoje viešėjęs Ukrainos žemės ūkio ministras Mykola Solskis informavo, kad Ukrainoje yra likę 20 mln. tonų praėjusių metų derliaus grūdų. Iki karo ji eksportuodavo apie 5 mln. tonų grūdų per mėnesį, o šiemet šalis nori išvežti apie 50 mln. tonų.
