„Projektas „Rail Baltica“ Lietuvai yra strateginis. Matome, kad intensyviai vyksta pirmieji darbai Latvijos sienos link, keliose atkarpose tiesiami jungiamieji keliai, tačiau už projekto įgyvendinimą atsakingos įmonės privalo dar sparčiau judėti pirmyn. Ypač svarbu, kad 2024 metų pabaigoje didžioji dalis darbų ruože nuo Kauno iki Panevėžio būtų padaryta ir būtume pasirengę statyboms kituose ruožuose ir objektuose“, – sako M.Skuodis.
Su projekto vystytojais – AB „Lietuvos geležinkeliai“ , AB „LTG Infra“ vadovais, bendrosios Baltijos šalių įmonės „RB Rail AS“ ir rangos darbus vykdančių įmonių atstovais ministras kalbėjosi apie dabartinį veiklų statusą brandžiausiame projekto „Rail Baltica“ ruože Kaunas–Lietuvos ir Latvijos valstybių siena, aptarė artimiausius su projektu susijusius darbus.
Geležinkelio linijos tiesimas visu pajėgumu vyks dviejose šio ruožo atkarpose: Šveicarija–Žeimiai ir Žemiai–Šėta, taip pat tiesiant ilgiausią Baltijos šalyse tiltą per Nerį. Šiuo metu baigiama derinti techninė Neries tilto dokumentacija ir vyksta statybų parengiamieji darbai. Projektą vykdančių bendrovių teigimu, rengimas dėl projekto sudėtingumo užtruko gerokai ilgiau, nei planuota, tačiau jau artimiausiu metu turėtų prasidėti pagrindiniai geležinkelio tilto tiesimo darbai.
„Rail Baltica“ yra prioritetinis projektas, kurio efektyvus įgyvendinimas reikalauja nestandartinių sprendimų. Vienas jų – projekto veiklų įgyvendinimas lygiagrečiai, įgalinantis vienu metu vykdyti kelias savo pobūdžiu visiškai skirtingas projekto veiklas, o tai sudaro sąlygas sklandžiai ir operatyviai pereiti iš vieno projekto įgyvendinimo etapo į kitą, – kalba Dovydas Palaima, „LTG Infra“ „Rail Baltica“ valdymo vadovas. – Priimant sprendimus dalyvauja ne tik tiesiogiai su projektu dirbanti komanda, bet aktyviai įsitraukia ir projekto partneriai, rangovai.“
Šiuo metu baigiami rengti ir derinti sankasos bei inžinerinių statinių statybai atkarpose Šveicarija–Žeimiai ir Žemiai–Šėta reikalinga techninė projekto dokumentacija. Čia pagrindinės statybos prasidės artimiausiais mėnesiais. Šiose atkarpose tiesiami ir vietinės reikšmės privažiuojamieji keliai automobiliams – vienoje atkarpoje jie jau beveik baigti tiesti, o atkarpoje Žeimiai–Šėta bus pradėti tiesti visai netrukus.
Planuojama, kad šių metų pabaigoje bus pasirašytos ir dvi papildomos rangos sutartys dėl sankasos ir inžinerinių statinių statybos Latvijos sienos link, atkarpose Kaunas–Šveicarija ir Šėta–Ramygala.
„Greitųjų traukinių infrastruktūros plėtra regione pareikalavo papildomo laiko planavimui ir koordinavimui. Nepaisydami sunkumų, projekto vykdytojai yra pasiruošę įgyvendinti kokybišką infrastruktūros projektą,
kuris bus labai naudingas regionui. Uoliai dirbame, kad įveiktume visas kliūtis ir užtikrintume, kad projektas būtų baigtas kuo greičiau“, – teigia „RB Rail“ Lietuvos filialo vadovas Irmantas Butkauskas.
Kituose ruožuose – Kauno geležinkelių mazge, Kaunas–Vilnius ir Kaunas–Lietuvos ir Lenkijos valstybių siena – bei regioninės reikšmės objektuose intensyviai vyksta teritorijų planavimo veiklos, rengiami specialieji planai. Numatoma, kad visi geležinkelio trasos specialieji planai bus patvirtinti iki šių metų pabaigos.
Šiemet planuojama pasirašyti sutartis ir dėl pagrindinės linijos (Kaunas–Vilnius, Kaunas–Lietuvos ir Lenkijos valstybių siena ir Kauno mazgas) žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektų rengimo ir projektavimo paslaugų. Šių metų pabaigoje arba kitų metų pradžioje, turint patvirtintus specialiuosius planus bei paslaugų teikimo sutartis, šiuose ruožuose bus pradėtos žemės paėmimo visuomenės poreikiams bei projektavimo veiklos.
Taip pat dar šiemet numatoma pasirašyti Kauno ir Panevėžio infrastruktūros priežiūros depų, Kauno keleivinės stoties teritorijos infrastruktūros, Vilniaus geležinkelių mazgo bei regioninių stočių ir jų jungčių atkarpoje Kaunas–Vilnius projektavimo sutartis.
„Rail Baltica“ – didžiausias šio amžiaus geležinkelių infrastruktūros projektas Baltijos šalių istorijoje, kurį įgyvendinant bus nutiestas elektrifikuotas europinio standarto dvikelis geležinkelis, sujungsiantis Varšuvą, Kauną, Vilnių, Panevėžį, Rygą, Pernu ir Taliną.
Bendras „Rail Balticos“ geležinkelio linijos ilgis Baltijos šalyse siekia 870 km: Lietuvoje – 392 km, Latvijoje – 265 km, Estijoje – 213 km.
