„Trukdžiai yra nuolatiniai, pats neseniai lankiausi Ukrainos–Lenkijos pasienyje, pats savo akimis mačiau milžiniškas eiles, esame nuolatiniame kontakte su Ukrainos kolegomis, su Lenkijos kolegomis“, – antradienį Klaipėdoje žurnalistams sakė M.Skuodis.
Anot jo, išsprendus krovinių grūsties problemą Ukrainos–Lenkijos pasienyje baiminamasi, kad ji nepersikeltų prie Lenkijos ir Lietuvos pasienio – „Lietuvos geležinkeliai“ tam jau ruošiasi.
„Dabar butelio kaklelis yra Lenkijos–Ukrainos pasienis, jeigu kada jis bus išspręstas, na, kaklelis tas gali pasidaryti Lietuvos–Lenkijos pasienyje, būtent dėl to geležinkeliai yra numatę tam tikras investicijas“, – teigė ministras.
Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos „Bega“ generalinis direktorius Laimonas Rimkus praėjusią savaitę BNS sakė, kad „Lietuva geležinkeliams“ nevykdant anksčiau duotų pažadų dėl žemės ūkio produkcijos pervežimų, jų krova uoste smarkiai sumažėjo.
Įmonės vadovo manymu, per beveik metus Lietuva nesugebėjo susitarti dėl sklandaus ukrainietiškų grūdų pervežimo į Lietuvą per Lenkiją, dėl dabar neišnaudoja geros galimybės padidinti uoste mažėjančią krovą.
M.Skuodis sako, kad sprendimų šiuo klausimu Lietuvoje ieškoma kiekvieną dieną.
„Jeigu klientas kažkuo nepasitenkina – infrastruktūra, pajėgumais, pervežimais, mūsų įmonių, verslo tikslas yra susėsti kartu prie bendro stalo ir ieškoti tų sprendimų, kas yra – aš esu įsitikinęs – daroma kiekvieną dieną“, – teigė ministras.
Jo teigimu, krovinių pralaidumą Ukrainos–Lenkijos pasienyje padidintų iš ten į Klaipėdos uostą perkėlus grūdų patikrą.
„Kalbant apie grūdinių kultūrų eksportą, ką mums yra svarbu pasiekti, kad sanitarinės procedūros būtų atliekamos Lenkijos–Ukrainos pasienyje, kur yra užsikimšę viskas, o jos būtų atliekamos Klaipėdos uoste, tai leistų padidinti pralaidumą, tai vienas dalykas“, – sakė M.Skuodis.
„Lietuvos geležinkeliai“ nedidelius ukrainietiškų grūdų kiekius per Lenkiją į Klaipėdos uostą pradėjo gabenti pernai gegužę. Svarbiausias iššūkis čia yra skirtingos geležinkelių vėžės – Ukrainoje ir Lietuvoje tebenaudojama rusiška, o Lenkijoje – europietiška vėžė, dėl to pasienyje tenka keisti sąstatų riedmenis.
Bendrovės „LTG Cargo“ vadovė Eglė Šimė pernai BNS yra sakiusi, kad įmonė į uostą galėtų vežti daugiausia apie 3 mln. tonų Ukrainos grūdų per metus – šešis sąstatus po maždaug 1300 tonų per parą.
Žemės ūkio ministerijos Tarptautinių ryšių ir eksporto skatinimo skyriaus vedėjas Antanas Venckus sako, kad iš tikrųjų galimas pervežti kiekis yra dešimt kartų mažesnis – apie 0,3 mln. tonų.
