„Negaliu nei patvirtinti, nei paneigti, kad tai (Šiaulių bankas – BNS) yra vienintelis bankas (per kurį galima atsiskaityti už tranzitą – BNS), bet kas yra labai svarbu – Lietuva veikia vieningoje rinkoje, kur finansų institucijų yra labai daug ir jei viena institucija nenori prisiimti rizikos dėl vieno ar kito pervedimo, tai visą laiką yra kitos institucijos kitose šalyse, kurios gali tą padaryti. Dėl to aš nematau didelių problemų“, – BNS trečiadienį sakė ministras.
Taip jis kalbėjo Lietuvos institucijoms ieškant garantijų šalyje veikiantiems bankams, kad atsiskaitymai už Kaliningrado tranzitą nepažeis tarptautinių sankcijų, įvestų dėl Rusijos invazijos į Ukrainą, net jeigu gabenamos sankcionuotos prekės, mokėjimus vykdo sankcionuotos įmonės ar žmonės.
Šiaulių bankas jau anksčiau pranešė nuo rugsėjo nebevykdysiantis jokių operacijų su Rusija ir išimtis taikys tik tuo atveju, kai mokėjimai atliekami humanitariniais tikslais ar valstybės funkcijoms užtikrinti.
Šiaulių banko vadovas Vytautas Sinius anksčiau sakė, kad priimant sprendimą dėl apmokėjimų už tranzitą jo reikšmės valstybei klausimas nėra vienintelis, bus vertinami ir kiti su rizikų valdymu susiję aspektai.
M.Skuodis BNS trečiadienį tvirtino, jog dar liepą ministerija išsiuntė raštą Susisiekimo ministerijos valdomiems „Lietuvos geležinkeliams“ su nuomone, jog atsiskaitymai už Kaliningrado tranzitą gali vykti. Anot jo, šiuo raštu geležinkeliai pasidalino ir su bankais.
„Ministerija vertina bei sveikina Lietuvoje veikiančių komercinių bankų vertybinę poziciją bei taikomą itin kruopščią visų finansinių transakcijų, sietinų su nedraugiškų valstybių subjektais patikrą. Drauge tikimės, kad (...) bankai įvertins ir kitas aukščiau nurodytas aplinkybes bei sudarys galimybes aptarnauti mokėjimus, atliekamus pagal „Lietuvos geležinkelių“ rašte nurodytas sutartis su Rusijos ir Baltarusijos geležinkeliais bei šiose šalyse veikiančiais ekspeditoriais, kuriems netaikomos ribojamosios priemonės“, – rašoma rašte, kurį matė BNS.
Pasak M.Skuodžio, ministerija atsiskaitymo už tranzitą tvarką derino ir su Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą (FNTT), nes pastaroji atsako už tai, kad naudos negautų sankcionuoti asmenys ar įmonės.
„Mes su jais (FNTT – BNS) nuolat konsultuojamės, visos institucijos prie bendro stalo, tačiau natūralu, kad komerciniai bankai, norintys įsitikinti dėl pervedimo, taip pat savarankiškai konsultuojasi su FNTT. Tas daroma ir šiuo metu praktiškai dėl kiekvieno krovinio“, – sakė ministras.
FNTT anksčiau BNS nurodė, kad Lietuvoje veikiantiems bankams gali būti suteikiamos išimtys ir leidžiama aptarnauti mokėjimus už paslaugas, susijusias su Kaliningrado tranzitu, tačiau tvirtina vertinsianti kiekvieną atvejį.
Europos Komisija kiek anksčiau pareiškė, kad Bendrijos sankcijos Rusijai ir Baltarusijai nedraudžia bankams aptarnauti mokėjimų už geležinkelių paslaugas, o Lietuvos institucijos turi dėl to patikinti bankus.
Pasak susisiekimo ministro, jau pasiekti 5 proc. per Lietuvą pervežamų sankcionuojamų prekių limitai.
„Limitai yra konkretiems prekių kodams, žinau tik apibendrintą informaciją, jog dėl 5 proc. visos krovos limitai yra pasiekti“, – sakė M.Skuodis.
„Lietuvos geležinkeliai“ kiek ankčiau taip pat patvirtino, jog Rusija jau yra išnaudojusi kai kurių prekių tranzito limitus.
Šiemet tranzitu geležinkeliais tarp Rusijos ir Kaliningrado per Lietuvą leidžiamų pervežti sankcionuotų prekių vidurkiai, remiantis liepą paskelbtomis Europos Komisijos gairėmis, apskaičiuojami pagal 2019-2021 metais geležinkeliais pervežtų prekių vidurkį.
2021 metais visų prekių tranzito tarp Rusijos ir Kaliningrado srities apimtys siekė 5,6 mln. tonų, teigia LTG.
LTG liepos 22 dieną atnaujino nuo birželio vidurio sustabdytą sankcionuotų prekių tranzitą tarp Rusijos ir Kaliningrado, tai padaryta reaguojant į paskelbtas EK gaires.