„Įmonės turi pasiūlyti įsipareigojimus, kurie atitiktų mūsų susirūpinimą, o jei jos nėra linkusios to padaryti, tuomet neturime kito pasirinkimo tik skirti joms baudą. Bauda neišsprendžia „Lietuvos geležinkelių“ sukurtos problemos ir dabar bendrovė mums turi pasiūlyti, kaip ketina nutraukti pažeidimą. Labiausiai akivaizdus sprendimas būtų geležinkelio bėgių atstatymas, tačiau yra ir kitų sprendimų“, – antradienį 14-toje Baltijos valstybių konkurencijos konferencijoje Vilniuje kalbėjo M.Vestager.
„Lietuvos geležinkelių“ veiklų atskyrimas – viena galimybių
Anot M.Vestager, „Lietuvos geležinkelių“ veiklų atskyrimas taip pat yra vienas būdų, kaip išspręsti konkurencijos pažeidimą.
„Veiklos atskyrimas buvo aptariamas nuo pradžių, tačiau galiausiai nepavyko surasti pakankamai tvirtų įsipareigojimų ir todėl atsidūrėme tokioje situacijoje, kurioje esame dabar“, – antradienį spaudos konferencijoje Vilniuje kalbėjo M.Vestager.
Anot jos, Lietuvos geležinkelių“ veiklų atskyrimas nėra privalomas, siekiant panaikinti konkurencijos pažeidimą, tačiau tai yra vienas iš galimų variantų.
Eurokomisarės teigimu, sprendimą kartu su Lietuvos valdžia ir „Lietuvos geležinkelių“ vadovybe siekta surasti nuo 2015 metų, tačiau nesutarus dėl Komisijai priimtinų įsipareigojimų, nuspręsta bendrovei skirti baudą.
„Nuo prieštaravimo pranešimo 2015 metais turėjome daug susitikimų ir diskusijų, kaip galėtume išspręsti šį klausimą ir nutraukti pažeidimą. (...) Liūdnoji šios istorijos pusė yra ta, kad sprendimas galėjo būti atrastas 2015, 2016 metais ar šių metų pradžioje, tačiau kadangi nesutarėme dėl įsipareigojimų, atsidūrėme tokioje situacijoje, kad turėjome skirti baudą už praeityje atliktus veiksmus“, - kalbėjo M.Vestager.
Susisiekimo ministras Rokas Masiulis praėjusią savaitę teigė, kad 2016 metų pabaigoje pradėjusi dirbti Vyriausybė neturėjo laiko ir galimybių išvengti EK baudos „Lietuvos geležinkeliams“.
„Ši byla jau seniai turėjo būti pabaigta, nuo 2008 metų ji tęsiasi, tai šitai Vyriausybei tikrai nebuvo nei laiko, nei galimybių šitą bylą spręsti, visa medžiaga, visi tyrimai buvo seniai atlikti iki Vyriausybės paskyrimo“, - tuomet žurnalistams sakė R.Masiulis.
„Lietuvos geležinkelių“ vadovas Mantas Bartuška BNS taip pat teigė, kad jam pradėjus vadovauti įmonei, pokalbių su Komisija dėl Rengės ruožo buvo nedaug. Anot jo, tuomet buvo diskutuota ir dėl bendrovės valdymo modelio.
Pasak M.Vestager, Lietuva gali apskųsti Komisijos sprendimą teismui ir siekti jį panaikinti ar sumažinti baudą.
M.Bartuška BNS neatmetė, kad EK sprendimas bus skundžiamas Europos Sąjungos teismui.
Pasak M.Vestager, Lietuva gali apskųsti Komisijos sprendimą teismui ir siekti jį panaikinti ar sumažinti baudą.
M.Vestager sakė negalinti pasakyti, ar ateityje „Lietuvos geležinkeliai“ gali sulaukti ieškinių iš kompanijų, nukentėjusių dėl išardyto Rengės ruožo, tačiau pripažino, kad pagal neseniai įsigaliojusią tvarką tokia galimybė egzistuoja.
Pasak M.Vestager, „Lietuvos geležinkeliams“ buvo skirta beveik 28 mln. eurų bauda, nes pasinaudodama dominuojančia padėtimi, įmonė užkirto kelią konkurencijai. EK, jos teigimu, nustatė, kad bendrovė savo klientei – „Orlen Lietuvai“ neleido pasinaudoti konkurencijos pranašumais.
„Ilgus metus naftos perdirbimo bendrovė „Orlen“ naudojosi „Lietuvos geležinkelių“ paslaugomis, siųsdama savo produktus į užsienį, tačiau 2008 metais ji nusprendė pasižiūrėti, ar negalėtų gauti geresnių kainų iš Latvijos geležinkelių“, – kalbėjo eurokomisarė.
„Tačiau vietoje to, kad sureaguotų sumažindami kainas ar pasiūlydami geresnes paslaugas, „Lietuvos geležinkeliai“ nusprendė rasti būdą išvengti konkurencijos. Pagrindinis kelias, kuriuo „Orlen“ galėjo pasiekti Latviją, buvo išardytas ir iki šiol nėra atstatytas. „Lietuvos geležinkeliai“ nesugebėjo pateikti kitokių paaiškinimų, kodėl išardė bėgius, kaip tik tam, jog sustabdytų konkurenciją“, – sakė M.Vestager.
S.Skvernelis: Lietuva bandys ieškoti kompromisų
Lietuva ieškos kompromisų su Briuseliu, bandydama ištaisyti padėtį Europos Komisijai už išardytus bėgius į Rengę skyrus „Lietuvos geležinkeliams“ beveik 28 mln. eurų baudą, sako premjeras. Saulius Skvernelis pripažįsta, kad Komisijos sprendimą lėmė kompromisų stoka.
„Mes tikrai ieškosime kompromisų, nes kompromisų neieškojimas privedė prie tos situacijos, kad mes turime paskirtą milžinišką baudą“, – antradienį Seime žurnalistams pareiškė premjeras.
„Anksti kalbėti“, – teigė premjeras, paklaustas, ar Lietuvai gali pavykti baudą sumažinti.
EK praėjusią savaitę paskelbė, kad „Lietuvos geležinkeliai“ neteisėtai apribojo konkurenciją, 2008 metais išardę bėgius iš Mažeikių į Rengę Latvijoje, ir skyrė įmonei 27,8 mln. eurų baudą. Lietuva taip pat įpareigota ištaisyti pažeidimą – atstatyti bėgius arba imtis kitų priemonių konkurencijai atkurti.
Lietuvos pareigūnai viešai pažeidimo nepripažįsta ir tikina, kad 19 kilometrų atkarpa 2008 metais buvo išardyta dėl saugumo.
