Koperio uostas yra vienintelis Slovėnijos, kurioje gyvena 2 mln. gyventojų, uostas. Slovėnija pagal plotą yra tris kartus mažesnė šalis nei Lietuva, jos dydis – 20 tūkstančių kv. km. Prieiga prie jūros taip pat trumpesnė, 47 km, kai Lietuvos pajūrio pakrantė driekiasi 99 km.
Jaunas, 62 veiklos metus skaičiuojantis Koperio uostas pernai perkrovė 24 mln. tonų krovinių. Tai kone perpus mažiau nei Klaipėda, kuri 2018 metais didžiavosi rekordine 46 mln. tonų krova. Pagrindinė šalies rinka – Austrija, su kuria Slovėnijos uostą sieja 7 mln. tonų krovinių, nemenką dalį krovos apyvartoje sudaro ir Slovakija bei Vengrija. Per Koperio uostą į Tolimuosius Rytus ir kitas šalis gausiai plukdomi naujutėlaičiai automobiliai, gaminami Slovėnijoje ir aplinkinėse šalyse.
Kitaip nei Klaipėdoje, kur gyventojų skaičius siekia apie 150 tūkstančių, itin jaukų senamiestį turinčiame Koperyje jų suskaičiuojama apie 50 tūkstančių. Tai penktas pagal dydį šalies miestas. Vieninteliame uostamiestyje Slovėnijoje stabteli kruiziniai laivai. Šiemet jame laukiama apie 60-70 kruizų. Skaičiuojama, jog jie šiemet jau atplukdė per 111 tūkstančių keleivių.
Koperis įsikūręs puikioje geografinėje vietoje, vos 20 km nuo Šiaurės Italijos miesto Triesto. Kadaise Koperis buvo sala, tačiau 1825 metais buvo nutiestas pylimas, sujungęs salą su žemynu. Siauros gatvelės ir seni namai byloja apie Venecijos įtaką šiam miestui. Pagrindinėje miesto aikštėje stovi katedra ir Venecijos valdovų rezidencija. Mažose jaukiose gatvelėse veikia mažutės parduotuvėlės, kepyklos ir kavinukės, viliodamos gardžiais šokolado, kavos ir kepinių kvapais.
Krauna geležies rūdą
Kaip pasakojo Koperio uosto atstovas Sebastjanas Šikas, 280 ha užimančiame Koperio uoste kraunami įvairūs kroviniai. Šis uostas didžiuojasi tarp Adrijos jūros uostų perkraunantis daugiausiai konteinerių, pernai jų krova siekė milijoną. Uoste kraunami ir skystieji bei birūs kroviniai, tarp jų ir anglis bei geležies rūda. Pastarasis krovinys nemenkų aistrų pernai sukėlė Klaipėdoje, kur tokį pat krovinį krauna bendrovė „Klasco“.
Paklausti, ar nesulaukia priekaištų iš gyventojų, mat uostas įsikūręs visai šalia senamiesčio, o už uosto tvoros driekiasi paplūdimys, uosto atstovai neslepia, jog anksčiau dėl dulkėtumo problemų būta, tačiau imtasi priemonių. Dulkėtumą sukelianti krovos zona apjuosta 12 metrų tvora, o geležies rūdos kalnai purškiami specialiu dulkėtumą mažinančiu celiuliozės mišiniu. Tokių priemonių pernai kilus sumaiščiai Klaipėdoje ėmėsi ir uoste veikianti „Klasco“ bendrovė. Pasak S.Šiko, Koperis yra pirmas uostas Europoje, kuris pradėjo stebėti ir skelbti dulkių taršos duomenis.
Gabena naujus automobilius
Strategiškai patogioje vietoje, prie Adrijos jūros, įsikūręs uostas didžiuojasi vienu didžiausių automobilių eksportu. Pernai per uostą pervežta net 754 tūkstančiai net dvidešimties skirtingų markių automobilių. Dauguma jų nauji, tačiau pasitaiko ir naudotų. Šioje šalyje gamyklą turi „Renault“. Kaimyninėse šalyse, Slovakijoje, Čekijoje, Vengrijoje, taip pat vystoma „Hyundai“, „Kia“, „Suzuki“ automobilių pramonė, o mašinos keliauja per Koperio uostą.
Paklaustas, ar geležies rūdos dulkės nenutupia ant automobilių, S.Šikas teigia, jog visko būna, tačiau tokiu atveju automobiliai prieš iškeliaujant būna nuplaunami. Uoste teikiamos ne tik mašinų plovimo, bet ir remonto bei kitos paslaugos.
Uoste pasodino alyvmedžius
Koperio uostas didžiuojasi 2014 metais pelnęs Europos jūrų uostų organizacijos (ESPo) apdovanojimą už aplinkosaugą. „Greenport“ („Žalias uostas“) apdovanojimas skirtas už pastangas kuriant tvarų uostą ir apylinkes.
Apdovanojimas prieš penkerius metus uostui skirtas už čia vykdomą projektą „No Waste“ („Jokių atliekų“, skatinant atliekas pakartotinai panaudoti ir perdirbti į aplinką tausojančias medžiagas).
Uostas tuomet skelbėsi per pastaruosius dešimt metų išleidęs 30 mln. eurų techniniams sprendimams ir įrangai, kad sumažintų uoste vykdomų operacijų poveikį vietos bendruomenių gyvenimui. Dulkėti kroviniai imti purkšti celiuliozės mišiniu, šildymui naudotos medienos atliekos, o statybose – iš jūros išgautos sąnašos.
S.Šikas išdidžiai prisimena, jog uostas ESPO apdovanojimuose nurungė didžiausią Europoje uostą – Roterdamą, už nugaros liko ir kiti konkurentai – Lisabona, Marselis, Huelva.
„Mūsų uoste auga alyvmedžiai. Teritorijoje turime 150 medžių“, – aprodydamas uostą į augančius alyvmedžius žvilgsnį nukreipia uosto atstovas. Alyvmedžius uosto atstovai pasodino patys, toliau plėtodami „Žalio uosto“ kultūrą. Iš alyvų vietos ūkininkas kasmet spaudžia aliejų, kuris nedideliuose buteliukuose vėliau kaip dovana atitenka Koperio uosto verslo partneriams.
Uostą valdo viena kompanija
Šio uosto valdymas kitoks nei vienintelio Lietuvos uosto, kurį valdo Uosto direkcija. Koperio uostas, valdomas kompanijos „Luka Koper“, kotiruojamas Liublianos biržoje. 51 procentas Koperio uosto priklauso valstybei, o likusi dalis – fiziniams ir juridiniams asmenims, kapitalo ir pensijų fondams, buvusiems ir esamiems darbuotojams bei kt. Jiems kasmet išmokami dividendai. Pelnas lieka bendrovėje, kuri lėšas investuoja į uostą.
Pasak S.Šiko, uostą valdantis operatorius prižiūri jo veiklą, infrastruktūrą. Be to, šiame uoste nėra privačių terminalų, kaip įprasta Klaipėdoje, tad keliaujant po šio uosto teritoriją galima tiesiog išvysti atskiras krovinių zonas, kurių krovimu rūpinasi ta pati kompanija „Luka Koper“.
