Sutartis pasirašyta pirmą kartą įmonės veiklos istorijoje, o „LTG Link“ ją žiniasklaidai pristatys ketvirtadienį.
„Šia dešimties metų sutartimi įsipareigojama teikti viešąsias keleivių vežimo geležinkelių transporto paslaugas ir kurti patogesnes sąlygas keliauti traukiniais visiems žmonėms, įskaitant turinčius individualių poreikių, bei skatinti naudojimąsi tvaresniu viešuoju geležinkelių transportu ir mažinti transporto poveikį aplinkai“, – teigiama trečiadienį išplatintame „LTG Link“ pranešime.
Susisiekimo ministras Marius Skuodis pernai rugsėjį sakė, kad sutartis bus pasirašyta iki 2022-ųjų pabaigos, kitaip turėtų būti skelbiamas naujas konkursas.
Pasak jo, sutartyje bus nustatytos keleivių pervežimo apimtys, paslaugų kontrolės tvarka, be to, sutartis geležinkeliams užtikrintų galimybę paprasčiau skolintis investicijoms, įskaitant traukinių parko atnaujinimą. LTG ketina už maždaug 200 mln. eurų įsigyti naujų elektrinių traukinių.
LTG vadovai anksčiau teigė, kad traukinių pirkimo konkursą tikimasi baigti dar 2022 metais, o traukinius bendrovė iki 2025 metų turėtų gauti etapais.
Bendrovė skelbė, kad Lietuvai ruošiantis iki 2024-ųjų visiškai elektrifikuoti ruožą Vilnius–Klaipėda, „LTG Link“ reikės apie 30 naujų traukinių, dalis kurių bus elektriniai, dalis hibridiniai – jie iki 100 kilometrų neelektrifikuoto ruožo galės važiuoti varomi iš anksto pakrautomis baterijomis.
Valstybė nuo 2018-ųjų LTG grupei kompensuoja keleivių vežimo nuostolius, o dotacijos suma priklauso nuo įmonės sumokamų dividendų. Iki tol įmonė dividendų nemokėdavo, bet pati kompensuodavo keleivių vežimo nuostolius.
Vyriausybė, kaip numato Europos Sąjungos reikalavimai, jau yra pasirašiusi sutartį su geležinkelių infrastruktūros valdytoja įmone „LTG infra“, kad įmonė per vidutinį laikotarpį galėtų subalansuoti sąnaudas su pajamomis, tačiau viena paskutiniųjų ES Lietuva iki šiol neturėjo sutarties su nacionaliniu vežėju dėl keleivių vežimo.
