M.Tarnausko teigimu, Kodeksas visą laiką buvo prioritetas, o Lietuvos transporto saugos administracija (LTSA) naują vežėjų atrankos konkursą paskelbė tik vykdydama teismo sprendimą, įpareigojusį užtikrinti konkurencingą aplinką.
„Kodekso projektas visą laiką buvo prioritetinis tiek ministerijai, tiek LTSA, tačiau dėl kažkokių aplinkybių jis užtruko Seime, o tuo tarpu LTSA buvo teismo įpareigota pradėti pradėti konkurencingą procedūrą. Sprendimų nesant Seime, administracija lygiagrečiai pradėjo kitą procedūrą, kuria siekiama to paties rezultato“, – BNS sakė M.Tarnauskas.
Siekiant didesnės konkurencijos šioje rinkoje, kodekso pataisos Seimui pateiktos pernai lapkritį, tačiau jos iki šiol nepriimtos.
Seimo Ekonomikos komitetas trečiadienį svarstys kai kurias Kodekso nuostatas, tačiau, G.Palucko teigimu, dėl pagrindinių nesutarimų kompromisai jau pasiekti, o likę klausimai bus išspręsti ir teisės aktas bus priimtas laiku.
„Buvo pasiekti visi kompromisai, dar liko pora nuostatų, reikės rytoj posėdyje pabaigti ir išgryninti, nes tikslas visų vis tik yra vienodas – kad būtų kokybiškos ir įperkamos tarpmiestinio transporto paslaugos ir neatsirastų kažkokių iškraipymų, kad pelnas subyra vežėjams kai kuriems, o taip vadinami socialiniai ar nepelningi maršrutai krenta ant valstybės pečių“, – BNS antradienį sakė socialdemokratas G.Paluckas.
„Išspręsime mes tuos klausimus ir pats įstatymo projektas pasieks Seimo salę be stabdymo“, – pridūrė jis.
Anot jo, Seimas dar turi pakankamai laiko priimti pataisas.
„Aš manau, pirmas dalykas – nėra čia jokios dramos ir nereikia iš to daryti dramos, kad sustos kažkokie vežimai, antra – iki balandžio turime pakankamai laiko, kad Seimas priimtų reikalingus sprendimus“, – sakė G.Paluckas.
Tuo metu įpareigota teismo LTSA pernai gruodį paskelbė naują vežėjų konkursą, tačiau teismas vežėjų prašymu jį laikinai sustabdė. Dabartinės administracijos ir bendrovių sutartys dėl maršrutų aptarnavimo baigiasi kovo pabaigoje ir dalis vežėjų nuo balandžio negalės teikti paslaugų, tuo metu LTSA teigia, kad sustabdžius konkursą ji sutarčių negalės pratęsti.
G.Paluckas sako, jog teisinės galimybės sutartis pratęsti yra, o kalbos apie tai, kad autobusai nuo balandžio nevažiuos, yra manipuliacijos ir gąsdinimai norint įgyti pranašumą derybose.
„Tiek vežėjai, tiek Transporto saugos administracija, tiek kiti rinkos dalyviai šioje situacijoje šiek tiek manipuliuoja, šitie gąsdinimai ir grasinimai, kad autobusai sustos, bus nevežama – jie laužti iš piršto, nes tiek teisinė galimybė yra pratęsti egzistuojančias sutartis, tiek vežėjai yra suinteresuoti tam tikrą aiškumą turėti dėl aptarnaujamų maršrutų. Tai, aišku, naudojama kaip spaudimo priemonė tam tikrose derybose dėl tam tikrų Kelių transporto kodekso nuostatų, tas vyksta pastaruosius keletą mėnesių“, – kalbėjo G.Paluckas.
LTSA konkursą paskelbė pernai gruodžio 19-ąją, siekdama vykdyti teismo įpareigojimą pradėti rinkos liberalizavimą.
Vasario pabaigoje Vilniaus apygardos teismas Klaipėdos ir Druskininkų autobusų parkų prašymu laikinai sustabdė naujų vežėjų atrankos konkursą, kol bus išsiaiškinta, ar jo sąlygos teisėtos. Ieškinius teismui pateikė ir Tolimojo keleivinio transporto kompanija („Toks“) bei „Kautra“, šios bylos sujungtos į vieną.
Bendrovių teigimu, konkurso sąlygos vežėjams yra sunkiai įgyvendinamos. „Kautros“ valdomoje interneto svetainėje autobusubilietai.lt šiuo metu apribotas bilietų įsigijimas nuo balandžio 2 dienos.
Transporto saugos administracija apskundė teismo sprendimą – anot jos, įmonių ieškiniai yra suplanuoti ir tendencingi bendrovių veiksmai norint sutrukdyti planuojamus pokyčius ir taip išlaikyti rinkos dalį bei trukdyti į ją patekti sąžiningai konkuruoti sutinkantiems naujiems vežėjams.
G.Paluckas teigia, kad konkurso skelbti apskritai nereikėjo – svarbiausia priimti Kkodekso pataisas.
„Seimo narių grupė kreipėsi į teismą ir prašė stabdyti taip vadinamus konkursus, nes jiems nėra jokios prielaidos ir jokios būtinybės, čia, man atrodo, administracija bėga priekyje traukinio, nes pirmiausiai turi būti teisinis reguliavimas įstatymo lygmenyje, po to – kiti dalykai. Jau sausį buvome tai išsiaiškinę ir, atrodo, visi suprato, bet administracija jau buvo tuos konkursus paskelbusi“, – sakė G.Paluckas.
G.Palucko teigimu, Kodekso pataisos dabartinį rinkos reguliavimą keičia „labai stipriai“, todėl svarstant pakeitimus kilo dideli ginčai.
„Ginčų tikrai buvo, nes tos nuostatos, kurios dabar yra pasiūlytos, tikrai keičia tą reguliavimą labai stipriai tarpmiestinio vežimo. Bet buvo ir daug neaiškumų, netikslumo arba nelogiškumo. (...) Čia daug buvo techninio pobūdžio momentų, bet visos tos nuostatos buvo gana sudėtingos, dėl visų buvo diskutuota“, – kalbėjo socialdemokratas.
Seimo narys teigia, kad svarstymų komitete metu pavyko ištaisyti visus Kodekso pataisų neatitikimus, rasti kompromisų, padaryta nuolaidų.
„Buvo padaryta ir nuolaidų: pereinamieji laikotarpiai yra dėl autobusų parko atnaujinimo ir maršrutų aptarnavimo. Pasiekti kompromisai yra daugeliu atvejų“, – sakė G.Paluckas.
Diskusijų ir įtampos, anot jo, buvo galima išvengti, jeigu projektas Seimui būtų pateiktas tinkamai jį paruošus.
Kodekso pataisomis, jas rengusios Susisiekimo ministerijos nuomone, siūlomas konkurencingas vežėjų patekimas į rinką. Susisiekimo viceministras M. Tarnauskas sako, kad tai būtų paprastesnis vežėjų atrankos modelis, kuris suteiktų daugiau lankstumo ir laisvės.
„Vežėjams būtų paprastesnis patekimas į rinką, norint važiuoti iš taško A į tašką B užtektų suderinti leidimus su savivaldybės institucija, LTSA, atitikti tam tikrus kokybinius parametrus dėl autobusų ir tą veiklą vykdyti. Būtų tiesiog patogiau“, – BNS sakė M.Tarnauskas.
Seimui pateiktame pirminiame projekte buvo numatyta, kad tolimųjų maršrutų autobusų tvarkaraščiai turės būti suderinti su traukinių maršrutais, bus galima vežti ne senesniais kaip 14 metų autobusus, stotyse turės būti įrengtos laukimo salės ir patalpos darbuotojams bei ekipažams, keleivių įlaipinimo ir išlaipinimo peronai, autobusų stovėjimo tarp reisų aikštelės, bilietų kasos ar terminalai bei bagažo saugyklos, jos privalės turėti interneto svetaines ir jose skelbti visą informaciją.
Tolimojo susisiekimo autobusais reformos prireikė Konkurencijos tarybai paskelbus, kad šiame versle trūksta konkurencijos.
Praėjusių metų pabaigoje Lietuvoje buvo 260 tolimojo susisiekimo maršrutų, kuriuos aptarnavo 35 įmonės. LTSA paskelbus konkursą, jame dalyvių paraiškas pateikė 40 vežėjų, iš jų turėjo būti atrinktos tik reikalavimus atitikusios bendrovės, su kuriais būtų pasirašomos sutartys.
