„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai

Mokslininkai ramina: Kiaulės Nugaros sala – stabili

Kiaulės Nugaros salos, prie kurios stovės būsimasis Klaipėdos SGD terminalas, šlaitas yra saugus ir jokio pavojaus projektui nekelia. Tokią užduotį pateikė mokslininkai, atlikę detalų monitoringą ir batimetrinius matavimus.
"Klaipėdos naftos" vizualizacija: SGD terminalui numatyta vieta – ties Kiaulės Nugaros sala Klaipėdos uoste.
"Klaipėdos naftos" vizualizacija: SGD terminalui numatyta vieta – ties Kiaulės Nugaros sala Klaipėdos uoste. / „Klaipėdos naftos“ nuotr.

Tyrimą atliko Lietuvos energetikos instituto ir bendrovės „Sweco hidroprojektas“ specialistai Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos prašymu.

„SGD terminalas – svarbus strateginės reikšmės projektas, kokio Klaipėdos uosto istorijoje nėra buvę, todėl būtina jį įgyvendinti ne tik laiku, bet ir pasirūpinti, kad būtų paneigiamos nereikalingos baimės ir nuogąstavimai. Vienas tokių – diskusijos, ar Kiaulės Nugaros povandeninis šlaitas yra stabilus“, – pasakojo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos vadovas Arvydas Vaitkus.

Išgilinus duobę šalia salos uosto akvatorijos pietinėje dalyje, pasigirdo nuogąstavimų, kad šlaitas gali imti irti, kartu užnešti gruntu ir duobę.

Tačiau mokslininkų išvados patvirtino, kad šlaitas – stabilus.

Išvadose teigiama, kad ekstremalių potvynių iš Kuršių marių metu ir vidutinio vandeningumo sąlygomis tėkmės iš jūros atveju SGD terminalo krantinė su stovinčiais prie jos laivais nekelia pavojaus Kiaulės Nugaros salos povandeniniam šlaitui.

Remiantis modeliavimo rezultatais, Kiaulės Nugaros salos šlaitui įtakos galėtų turėti ir dujovežio sraigtų sukeltas poveikis. Siekiant detaliau įvertinti šiuos veiksnius ir norint taupyti valstybės lėšas, mokslininkai rekomenduoja nuolat vykdyti Kiaulės Nugaros salos povandeninio šlaito monitoringą kaip prevencinę priemonę išvengti povandeninio šlaito ir dugno erozijos dėl tėkmės struktūros pokyčių.

Ateityje rekomenduojama stebėti tėkmės greičių pasiskirstymą Kiaulės Nugaros salos povandeninio šlaito galimuose erozijos židiniuose laivo-dujovežio pirmųjų švartavimų metu. Tik po šių stebėjimų bus apsispręsta, ar reikia imtis salos šlaito tvirtinimo darbų, o jeigu reikia, kokia apimtimi tai būtų daroma.

„Šiandien matome, kad šlaito tvirtinimo darbai – nebūtini. Jie kainuotų, paskaičiuota, apie 90 mln.Lt, ir tai gerokai pakoreguotų viso projekto kainą“, – teigė uosto Infrastruktūros direktorius Algirdas Kamarauskas.

Praėjusių metų gegužę prie salos pabaigus gilinimo darbus prognozuota, kad sąnašų per metus gali susikaupti iki 100 tūkst. kubinių metrų. Tyrimai parodė, kad tokia prognozė buvo gana arti tiesos - susikaupė apie 90 tūkst. kub. m sąnašų.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs