Kai naftos kainos nukrenta iki rekordinių žemumų, degalinėse ryškesnio degalų atpigimo tenka palaukti ilgesnį laiką. Tačiau, jei naftos kainų kreivė staigiai šokteli į viršų, degalinėse kainos ūgteli nieko nelaukusios. Toks ne kartą jau stebėtas scenarijus kartojasi ir šį kartą.
„Luminor“ banko ekonomistas Žygimantas Mauricas teigia, kad naftą eksportuojančioms šalims nesusitarus dėl pasiūlos mažinimo, rinkoje susidaręs naftos perviršis lėmė rekordinį kainų kritimą – naftos kaina nukrito žemiau 30 JAV dolerių už barelį.
Tokių naftos kainų nematėme nuo 2003–2004 metų, – sakė Ž.Mauricas.
„Tokių naftos kainų nematėme nuo 2003–2004 metų“, – atkreipia dėmesį ekspertas.
Europos šalims, taip pat ir Lietuvai, kurios pačios neišgauna naftos, bet daug jos importuoja, naftos kainų kritimas atsilieps teigiamai, nes turėtų mažėti degalų kainos. Pasak ekonomisto, išlošia ir Lietuvos transporto sektorius, kuriam pigesni degalai leidžia sukaupti didesnę finansinę pagalvę galimam paslaugų poreikio sumažėjimui.
Iššūkis, kad degalų kainos ne taip greitai mažėja kaip naftos. Benzino kaina galėtų nukristi žemiau euro, to ilgą laiką nesame matę, bet reikia laiko, – mano Ž.Mauricas.
Visgi yra ir kita medalio pusė – degalų kainos nekrenta taip sparčiai kaip naftos.
„Iššūkis, kad degalų kainos ne taip greitai mažėja kaip naftos. Potencialiai benzino kaina galėtų nukristi žemiau euro, to ilgą laiką nesame matę, bet reikia laiko“, – mano Ž.Mauricas.
Tokią pačią tendenciją stebi ir prekių kainas analizuojančio portalo Pricer.lt vadovas Arūnas Vizickas, išanalizavęs, kad naftos kainai iki kovo 13 dienos nukritus žemiau 30 JAV dolerių už barelį – 45 proc. nuo sausio mėnesio, „Orlen Lietuva“ didmeninė degalų kaina buvo sumažėjusi tik 15–16 proc.
Nedaug pokyčių įvyko ir šią savaitę. „Brent“ rūšies nafta trečiadienį nukrito iki beveik 25 JAV dolerių – daugiau nei 50 proc. palyginus su sausiu. Tuo tarpu antradienį „Orlen Lietuva“ didmeninė degalų kaina nuo metų pradžios buvo sumažėjusi 22 proc.
Dar mažiau kainos pakito degalinėse – įvairiose degalinėse degalai atpigo vos 11 proc.
Pavyzdžiui, „Circle K“ degalinių tinkle nuo sausio vidurio benzinas atpigo 14 centų arba beveik 11 proc. – nuo 1,29 euro iki 1,15 euro trečiadienį. „Jozita“ degalinių tinkle benzinas atpigo 13 centų arba 11 proc. – nuo 1,17 euro iki 1,04 euro.
Kaltina didelius mokesčius
Tad kodėl naftos kainos kritimo tempai neatsispindi ir degalinėse? Degalinių tinklai dažniausiai teisinasi turintys išparduoti anksčiau įsigytus brangesnių degalų rezervus, bado pirštu į didelius mokesčius, o ekonomistai akcentuoja per mažą konkurenciją ir bandymą kompensuoti per karantiną sumažėjusius pardavimus.
Pokyčius tarptautinėse žaliavų biržose mažmeninėje kainoje kaskart amortizuoja skirtingi faktoriai: didmenininkų turimos atsargos, sutartys su tiekėjais, – sako R.Laurinavičius.
„Circle K Lietuva“ degalų kategorijos vadovas Rokas Laurinavičius 15min vardijo įvairias priežastis, kodėl degalinių švieslentėse kainos krenta kur kas lėčiau ir mažiau nei naftos kainos.
„Degalinių tinklai yra paskutinė „grandis“ naftos gavybos, perdirbimo bei degalų tiekimo sistemoje, todėl tarptautinėse žaliavų biržose įvykstančius pokyčius mažmeninėje kainoje kaskart amortizuoja daug skirtingų faktorių: didmenininkų turimos atsargos ir poreikis jas papildyti, tai, kad žaliava pagal poreikį ne visuomet nuperkama žemiausiame kainos taške, susitarimų su tiekėjais sąlygos ir panašiai“, – sako R.Laurinavičius.
Jis taip pat pabrėžia, kad mažmeninės kainos didžiąją dalį sudaro mokesčiai, t. y. akcizas ir PVM.
„Krentant didmeninei produkto kainai mokesčiai išlieka tokie pat, jie nekrenta. Galutinė mažmeninė degalų kaina vartotojui apima ir mūsų pačių degalų atsargas, jau minėtą mokestinę sistemą, pardavėjo kaštus, žinoma, ją veikia ir konkurencinė aplinka, kurią, be jokių abejonių, dabar labiausiai veikia koronaviruso COVID-19 veiksnys“, – komentuoja „Circle K Lietuva“ atstovas.
Jam pritarė ir „Jozita“ degalinių tinklo direktorius Jonas Jokubauskis tvirtinęs, kad degalų kainos degalinėse krenta kasdien, bet didelę dalį degalų kainos sudaro mokesčiai.
Kad ir pumpuotume vandenį iš Neries ar Nemuno, tai vis vien kainuotų, nes mokesčiai sudaro 52 centus benzino kainos, – skaičiavo J.Jokubauskis.
„Vienareikšmiškai, degalų kaina nenukris tiek, kiek nafta, nes mokesčiai kainuoja – kad ir pumpuotume vandenį iš Neries ar Nemuno, tai vis vien kainuotų. Benzinas mūsų tinkle kainavo apie 1,24 euro, dabar 1,04 euro. Bet mokesčiai sudaro 52 centus tos kainos. Juk šiuo metu vien akcizas dyzelinui sudaro 33 centus nuo kainos, o dar plius PVM. Tuo tarpu nuo benzino kainos 50 centų vien akcizui nueina“, – skaičiavo J.Jokubauskis.
Tikisi kompensuoti pardavimų sumažėjimą?
Visgi ekspertai mato ir daugiau priežasčių – pavyzdžiui, verslininkų bandymą nenuleidžiant kainos kompensuoti patirtus nuostolius dėl koronaviruso pandemijos.
Pasak Ž.Maurico, didžiųjų miestų eismo indeksas rodo, kad karantino laikotarpiu eismas gatvėse piko metu sumažėjęs dviem trečdaliais, tad degalinių tinkluose krenta degalų pardavimai. Dėl šios priežasties, eksperto nuomone, degalų gamintojai ir pardavėjai neskuba mažinti kainų.
Mažėjant apyvartai kaštai išlieka tie patys, todėl degalinės mažiau norės atpiginti degalus, kad padengtų patiriamus kaštus, – prognozuoja A.Vizickas.
Tą pačią priežastį įvardija ir A.Vizickas. „Mažėjant apyvartai kaštai išlieka tie patys, todėl degalinės mažiau norės atpiginti degalus, kad padengtų patiriamus kaštus“, – prognozuoja kainų ekspertas.
R.Laurinavičius taip pat neslepia, kad degalų kainą veikia konkurencinė aplinka. „Ją, be jokių abejonių, dabar labiausiai veikia koronaviruso COVID-19 veiksnys“, – sutinka degalinių tinklo atstovas.
Lietuvoje įvedus karantiną degalinių tinklai išties stebi mažėjančius pardavimus. 14 degalinių „Jozita“ tinklo direktorius J.Jokubauskis 15min tvirtino, kad apyvarta per pirmąsias karantino dienas krito apie 30 proc. Panašią tendenciją pajuto ir „Circle K Lietuva” degalinių tinklas.
Kol kas labiausiai jaučiamas klientų srautų sumažėjimas pasienio degalinėse, – sakė R.Laurinavičius.
„Jau pirmąją karantino dieną, pirmadienį, klientų srautai sumažėjo apie 30 proc. Įtaka pajamoms bus apčiuopiama, tačiau tai pamatysime praėjus nors truputį daugiau karantino laikotarpio. Kol kas labiausiai jaučiamas klientų srautų sumažėjimas pasienio degalinėse“, – 15min komentavo „Circle K Lietuva” degalų kategorijos vadovas R.Laurinavičius.
Kainų skirtumai – 22 centai
Tačiau ekspertai, ieškodami priežasčių, kodėl degalai Lietuvoje pinga kur kas lėtesniais tempais negu nafta, mato dar vieną priežastį – per menką konkurenciją.
A.Vizickas lygino, kad didžiosios degalinės, priklausančios Lietuvos naftos produktų prekybos asociacijai, kaip „Circle K“, „Viada“, „Orlen“ ir „Neste“ elgiasi gerokai konservatyviau keisdamos kainas, nei mažesnės degalinės, kurios priverstos konkuruoti aršiau.
Skirtumas tarp rinkoje brangiausiai kainuojančio dyzelino „Circle K“ degalinių tinkle ir pigiausiai – „Jozita“ degalinių tinkle siekia 22 centus, – lygina A.Vizickas.
„Skirtumas tarp rinkoje brangiausiai kainuojančio dyzelino „Circle K“ degalinių tinkle ir pigiausiai – „Jozita“ degalinių tinkle vasario viduryje siekė 25 centus, dabar – 22 centus. Mažesni skirtumai benzino kainose – skyrėsi 16 centų, dabar 13 centų. Skirtumai iliustruoja, kad kai kurie žaidėjai reaguoja į rinkos pokyčius greičiau“, – didžiulius kainų skirtumus atskleidė A.Vizickas.
Be to, kainų ekspertas svarstė, kad didžiosios degalinės orientuotos į įmonių aptarnavimą, o ne privatų sektorių, todėl pasyviau reaguoja ir į naftos kainų dinamiką.
Kainos dar mažės
Visgi ekspertai tikisi, kad degalų kainos toliau pigs.
J.Jokubauskis prognozuoja, kad degalų kainos Lietuvos degalinėse toliau mažės – dyzelino kaina gali nukristi iki 85 centų, benzino – iki 88 centų.
