Bendrovės „Autopretenzija“ įkūrėjas ir komercijos vadovas Ramūnas Mackevičius bei komunikacijos vadovė Evelina Burštein sako, jog pernai į juos kreipėsi dvigubai daugiau nukentėjusių žmonių, nei 2021 metais. Dalis problemų išsprendžiama pardavėjui pateiktus pretenziją ir grąžinus pinigus arba sumokėjus kompensaciją už automobilio defektų šalinimą, tačiau kita dalis tokių istorijų keliauja į teismą.
15min pokalbis su R.Mackevičiumi ir E.Burštein – apie tai, kokios istorijos nutinka perkant nenaujus automobilius, ką reiškia atsukta rida ir kodėl variklio defektas yra mažesnė bėda nei įsigyti transporto priemonę po rimto eismo įvykio.
– Socialiniuose tinkluose paskelbėte praėjusių metų statistiką ir teigiate, kad kreipėsi dvigubai daugiau žmonių. Jūsų nuomone, ar realu, kad situacija keistųsi į gerąją pusę, keistųsi tokių transporto priemonių pardavimų kultūra?
R.Mackevičius: Taip bus turbūt tada, kai nesąžiningiems pardavėjams labiau skaudės pinigines ir kai jie sulauks atsakomybės.
Lietuvoje kasmet parduodama mažiausiai 10–15 tūkst. automobilių su paslėptais defektais. Pardavimų skelbimuose pardavėjai nurodo tik lašą jūroje defektų arba jų nenurodo visai.
-
Kuriose šalyse pirkėjai mažiausiai pasitiki naudotų automobilių pardavėjais?
-
Retas pirkdamas naudotą automobilį tai tikrina, o pasekmės gali būti tragiškos
-
Pirkėjai suka į antrinę rinką: didžiausia konkurencija – dėl 3–5 metų automobilių
-
Penki naudotų automobilių modeliai, nebijantys rūdžių
-
Naudotų automobilių kelionės: kodėl vokiečiai perka Lietuvoje, o lietuviai – Vokietijoje?
-
Lietuvos naudotų lengvųjų automobilių rinkoje ir toliau dominuoja „dyzeliai“
– Kalbėdamas apie atsakomybę turite mintyse ne tik atlygintus nuostolius už parduotą transporto priemonę, bet ir atsakomybę dėl paties fakto?
R.Mackevičius: Taip. Yra ir daugiau niuansų. Jau keleri metai, kai už atsuktą automobilio ridą gresia baudžiamoji atsakomybė.
2019 metais policijai buvo perduota informacija apie devynis tokius atvejus. Kiek iškelta bylų? Nulis. 2020 metais tokių atvejų buvo daugiau nei 20. Iškelta viena byla. 2021 metais – apie 30. Taip pat viena byla.
– Kodėl?
R.Mackevičius: Nes, nepaisant įstatymų, visur dirba žmonės. Kam žmogui dirbti darbą, jei jis gali jo nedirbti ir pasakyti: nepaisant to, kad baudžiamoji atsakomybė numatyta, bet tai civiliniai santykiai, tad ir aiškinkitės juos civilinio proceso tvarka.
E.Burštein: Praėjusieji metai pradžioje atrodė gana ramūs. Bet jau sausio pabaigoje prasidėjo skambučiai dėl sugedusių automobilių, defektų, dėl vogtų transporto priemonių – kai žmogus įsigyja užsienyje vogtą automobilį.
R.Mackevičius: Ir net „Regitra“ to nemato.
E.Burštein: Tarptautinės bazės, kurių duomenys turi būti prieinami kiekvienai valstybei, atnaujinami kas kelis mėnesius. Tada ir paaiškėja. Žmogus įsigyja automobilį, kelis mėnesius juos naudojasi ir dėl kokio menko gedimo nuvažiavęs į automobilių remonto dirbtuves sužino, kad jis – vogtas. Tada transporto priemonė areštuojama.
R.Mackevičius: Buvo tokia istorija su vogtu automobiliu. Pats esu buvęs policijos pareigūnas, dirbau tarnyboje 14 metų. Kad ir kaip vertinu pareigūnų darbą, tačiau tokios situacijos sunkiai suprantamos.
