Ministras R.Masiulis dar prieš perimdamas Susisiekimo ministerijos vairą neslėpė, kad „Lietuvos geležinkelių“ vadovu matyti norėtų žmogų, nepriklausantį didžiausios valstybės valdomos bendrovės struktūrai. Būtent taip ir nutiko – „Lietuvos geležinkelių“ valdyba pasirinko M.Bartušką, kuris „Klaipėdos naftos“ vairą prieš keletą metų paveldėjo iš to paties R.Masiulio, jį paskyrus energetikos ministru.
Apie M.Bartuškos paskyrimą spaudos konferencijoje pranešė pats R.Masiulis. Jis taip pat informavo, kad „Lietuvos geležinkelių“ valdybos pirmininku išrinktas Romas Švedas.
„Mantas turi mano visišką, besąlygišką pasitikėjimą“, – sakė R.Masiulis, naujojo „Lietuvos geležinkelių“ vadovo žingsnį apibūdindamas kaip išėjimą iš „komforto zonos“.
Anot R.Masiulio, svarbiausi M.Bartuškos uždaviniai – įmonės auditas, skaidrumo įtvirtinimas bei bendradarbiavimas su teisėsauga.
Pats M.Bartuška teigė manantis, kad „Lietuvos geležinkelius“ galima pakeisti, kad tai būtų „skaidri, aiškiais principais valdoma bendrovė“.
Paklaustas, ar „Lietuvos geležinkeliai“ naujai įmonės vadovybei jau pateikė informaciją apie vidaus sandoriams samdomus subrangovus ir medžiagų tiekėjus, ministras R.Masiulis teigė, kad tokios informacijos kol kas nėra gauta. Sykiu jis pridūrė, kad tokią informaciją tikimasi gauti greitu metu, o esant reikalui, bus bendradarbiaujama ir su teisėsauga.
Ministras kartu pažymi, kad „Lietuvos geležinkelius“ reformuoti būtina – ir tai jau pavėluota, nes „reformų reikėjo vakar“.
Ar ketinama skaidyti „Lietuvos geležinkelius“ ar pažaboti dukterines įmones, R.Masiulis teigia dar nenusprendęs.
Aiškindamas, kodėl permainos „Lietuvos geležinkeliuose“ tokios staigios, ministras prisiminė ankstesnių ministrų – Rimanto Sinkevičiaus ir Eligijaus Masiulio – žadėtas, bet taip ir neįvykdytas reformas.
„Aš tą pamoką išmokau. Jeigu reikia daryti reformas, jas reikia daryti greitai“, – sakė R.Masiulis.
M.Bartuška „Lietuvos geležinkelių“ vadovavimą perima korupcijos skandalo sūkuryje. Dešimtmetį „Lietuvos geležinkeliams“ vadovavęs Stasys Dailydka iš posto pasitraukė prieš porą savaičių.
Iki tol tikinęs, kad trauktis pagrindo nemato, jis atsistatydino paaiškėjus faktams apie „Lietuvos geležinkelių“ paramą socialdemokratų elito vienmandatėms apygardoms bei šešėlinius sandorius su Rusijos koncernu „Transmašholding“, į kurį, apeinant viešųjų pirkimų procedūras, be konkursų plaukė milžiniški pinigai už Vilniuje surenkamų lokomotyvų detales.
Netrukus paaiškėjo, kad „Lietuvos geležinkeliais“ domisi ir teisėsauga. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) šią savaitę „Lietuvos geležinkeliuose“ atliko kratą, tirdama įtariamą pinigų išvedinėjimą per vidaus sandorius. FNTT vadovybė tvirtina, kad vidaus sandoriuose besisukusioms privačioms bendrovėms šis verslas buvo „labai pelningas“, o pinigai, pasinaudojant sudėtingu užsienyje registruotų įmonių tinklu, buvo gryninami didele apimtimi. FNTT vadovas Kęstutis Jucevičius neatmeta galimybės, kad dalis išgrynintų pinigų galėjo nusėsti „Lietuvos geležinkelių“ vadovaujančių asmenų kišenėse.
„Lietuvos geležinkeliai“ vidaus sandorių mechanizmus naudoja didžiules pinigų sumas išvedant į dukterines įmones. Jos oficialiai samdomos įvairiems darbams, tačiau didelė dalis sutarčių vertės nukeliauja pas subrangovus ir medžiagų tiekėjus, kurių „Lietuvos geležinkeliai“ iki šiol neįvardija. 2011–2015 m. sudarytų „Lietuvos geležinkelių“ vidaus sandorių vertė – 429 mln. eurų.
