Degalams – papildomi milijonai eurų?
„Galingas antisocialinis veiksmas, pašeriantis naftos tiekėjus (apimant Rusiją): sutaupyto laiko vertė, važiuojant 130 km/h, prie dabartinių algų yra gerokai mažesnė už didesnes išlaidas degalams, kurios priklauso nuo greičio KVADRATO“, – savo paskyroje „Facebook“ parašė R.Kuodis, komentuodamas pranešimą apie tai, kad Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD) jau ateinančiais metais žada įdiegti vadinamąjį dinaminį eismo valdymą tarp sostinės ir Kauno.
Taigi, esant palankioms oro sąlygoms, greitis tiek žiemą, tiek vasarą čia galės siekti ir 130 km per valandą.
„Ginčytis dėl to, kad važiuojant degalų išnaudojama daugiau, negalima. Klausimas tik toks, ar sutaupytas laikas brangesnis už išlaidas degalams?“ – paprašytas pakomentuoti R.Kuodžio teiginius kalbėjo SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas, kuris atkreipė dėmesį į tai, jog net ir padidinus leidžiamą greitį kelyje, automobilių srautas liks toks pats, o laiko sutaupymas bus minimalus – 5-10 minučių.
„R.Kuodžio pastebėjimas dėl degalų teisingas. Tarp Vilniaus ir Kauno – šimtas kilometrų, padidinus greitį (iki 130 km per val.) vienas keleivis išleis vienu litru daugiau. Litras dyzelino kainuoja apie 0,95 Eur, benzino daugiau nei vienas euras. Taigi atitinkamai pabrangtų kelionė“, – aiškino T.Povilauskas.
Ekonomisto teigimu, tikėtina, kad tarp Vilniaus ir Kauno kasdien važiuoja iki dvidešimties tūkstančių automobilių, kuriems netaikomi įvairūs greičio ribojimai. Taigi, kiekvienam iš jų išleidus degalams išleidus po vieną papildomą eurą per dieną, degalų pardavėjai galėtų susižerti papildomų dvidešimt tūkstančių eurų per dieną.
„Per metus, apytiksliais skaičiavimais, susidarytų apie septyni milijonai eurų“, – skaičiavo T.Povilauskas.
„Būčiau linkęs beveik sutikti su R.Kuodžiu. Degalų sunaudojimas padidės, tačiau realiai žmonės sutaupys tik po kelias minutes. Be to, reikia atsižvelgti ir į tai, kad greičio pakėlimas nėra toks didelis, be to, gali padidėti avaringumas“, – teigė SEB ekonomistas.
Greitį lemia ir diskusijos apie ekonomišką vairavimą
„Čia yra žmogaus asmeniniai pinigai – jis juos kiša kur nori. Nori mergom paleidžia, nori prageria, nori taupo – čia jo reikalas“, – paklaustas, ar naujas didesnis greitis kelyje Vilnius–Kaunas galėtų tik labiau patuštinti vairuotojų kišenes, bet ne sutaupyti jiems laiko, kalbėjo automobilių vairavimo instruktorius Artūras Pakėnas.
Anot ekonominio vairavimo mokančio A.Pakėno, kiekvienas vairuotojas turi jausti savo galimybes kelyje.
„Vienas kolega turi butą Palangoje. Prieš kelerius metus jis ten dažnai važinėdavo leistinu 130 km per valandą greičiu ir jį lenkdavo labai daug žmonių. Tačiau Lietuvoje padaugėjus pokalbių apie ekonomišką vairavimą, greičio įtaką degalų sąnaudoms, dabar jis važiuoja tokiu pat greičiu ir dabar jau jis daug ką lenkia, nes kiti važiuoja 110 km per valandą greičiu. Būtent toks greitis vienas optimaliausių šiuolaikiniam automobiliui“, – aiškino A.Pakėnas, pabrėžęs, kad kiekvienas žmogus turi teisę rinktis, todėl, esant techniškai saugiam keliui, nėra priežasčių neleisti 130 km per valandą greičio.
LAKD direktorius: degalinėms pelno nenešame
Su R.Kuodžio pareiškimu „Facebook“ susipažinęs LAKD direktorius Egidijus Skrodenis patikino, kad institucija gerbia visų nuomones greičio ribojimo klausimu, tačiau nieko nedaro nepaskaičiavusi ir neatsižvelgusi į vairuotojų nuomonę.
„Toks sprendimas nereiškia, kad visus priversime važiuoti mažesniu nei 130 km per valandą greičiu, ar, kad degalinėms nešame pelną, – aiškino E.Skrodenis. – Stebime vidutinį greitį šalies keliuose, tai jis dabar yra 108 km per valandą.“
LAKD direktorius pabrėžė, jog dabar žiemą ir vasarą galiojančius skirtingus greičius kelyje Vilnius–Kaunas kitais metais planuojama pakeisti besikeičiančios informacijos ženklais, kurie padės reguliuoti greitį priklausomai nuo eismo sąlygų.
„Pastarosios žiemos būna švelnios, sąlygos kai kuriomis žiemos dienomis tokios, kad danga sausa ir galima važiuoti greičiau, nei yra numatyta“, – vieną iš pagrindinių priežasčių didinti leistiną greitį kelyje Vilnius–Kaunas įvardijo E.Skrodenis.
