Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Nemunas tarp Kauno ir Kuršių marių taps patogesnis laivybai: projekto vertė – 28,3 mln. eurų

Nemuno upės ruožą nuo Kauno iki Atmatos upės žiočių numatoma modernizuoti, užtikrinant reikiamą gylį ir plotį, pagerinant sąlygas laivybai. Taip siekiama vidaus vandenų kelyje E41 užtikrinti galimybę plaukioti keleiviniams laivams ir krovininėms baržoms. Projektas, kurio vertė – 28,3 mln. eurų, susisiekimo ministro įsakymu įtrauktas į Europos Sąjungos investicijomis finansuojamų projektų sąrašą.
Kruizo į Rusnę ir Nidą pristatymas
Laivyba Nemune / Mariaus Vizbaro / 15min nuotr.

„Aplinkosaugos ir ekonominiu požiūriu galimybė plukdyti krovinius didžiausia Lietuvos upe yra patraukli alternatyva kitoms transporto rūšims – tiek kelių, tiek geležinkelių transportui. Modernizuotas tarptautinės reikšmės vidaus vandenų kelias E41 suteiks galimybę patogiai ir saugiai plaukioti keleiviniams laivams ir krovinių baržoms, leis verslo įmonėms gerokai pigiau nei sausumos keliais gabenti didelius kiekius krovinių“, – sakė susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius.

Kaip teigiama Susisiekimo ministerijos pranešime spaudai, Lietuvos vidaus vandenų kelias Nemuno upe ir Kuršių mariomis Kaunas–Klaipėda priklauso transeuropiniam transporto tinklui TEN-T. Jis priskirtas tarptautinės reikšmės vidaus vandenų keliams ir per Klaipėdos valstybinį jūrų uostą jungiasi su tarptautiniais maršrutais Baltijos jūroje, o per Kaliningradą (Rusija) per Kuršių marias – su Vakarų Europos vidaus vandenų kelių sistema.

Lyginant krovinių vežimo kainas tarp Kauno ir Klaipėdos, vidaus vandenų keliai sėkmingai konkuruoja su automobilių keliais, pervežant bet kokius kiekius krovinių. Su geležinkeliais konkuruojama pervežant didesnius kiekius.

Apklausus potencialius krovinių vežėjus prognozuojama, kad jau iškart įgyvendinus projektą krovinių vežimo vandens transportu paklausa sudarys apie 300 tūkst. tonų per metus, neskaitant Vidaus vandens kelių direkcijos savo reikmėms pervežamo grunto.

Tikimasi, kad ateityje krovinių daugės, tai prognozuoja ir Klaipėdos uosto plėtros, pastatant išorinį uostą, galimybių studija. Numatoma, kad 2040 m. automobilių keliais į Klaipėdos uostą bus vežama apie 18,4 mln. tonų krovinių per metus, t. y. 3,5 mln. tonų daugiau nei 2017 m. Jei dalis šių krovinių nebus perkelta į vidaus vandenų kelius, automobilių keliais per metus važiuos apie 140 tūkst. daugiau vilkikų, keliai bus labiau apkrauti, intensyvės krovininio transporto eismas.

Per daugelį metų dėl finansinių ir techninių pajėgumų trūkumo E41 laivakelyje susiformavo seklumos. Jų formavimąsi skatina tai, kad upėje esantys hidrotechnikos statiniai – bunos, dėl blogos techninės būklės nebeatlieka savo funkcijos. Siekiant, kad vaga būtų mažiau užnešama, būtina sutvarkyti esamas ir, esant poreikiui, įrengti naujas bunas ar kitas vagos tvarkymo priemones.

Modernizavus kelią, bunos formuos reikiamų matmenų laivakelį, kurį natūraliai gilins susiaurėjusi srovės tėkmė. Vidaus vandens kelių direkcija kelio matmenis galės išlaikyti atlikdama valymo, ženklinimo ir kitus priežiūros darbus.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Šviežia ir kokybiška mėsa: kaip „Lidl“ užtikrina jos šviežumą?
Reklama
Kaip efektyviai atsikratyti drėgmės namuose ir neleisti jai sugrįžti?
Reklama
Sodyba – saugus uostas neramiais laikais
Reklama
Žaidimų industrijos profesionalus subūrusiems „Wargaming“ renginiams – prestižiniai tarptautiniai apdovanojimai