Nuo sąlygų iki įvaizdžio
Smulkieji, mažieji ir vidutiniai vežėjai išgyvena itin sunkius laikus – vieni jų bankrutuoja, kiti balansuoja ant išgyvenimo ribos ir laukia geresnių laikų šalyje, o treti jau aktyviai žvalgosi į kaimynines šalis, kuriose transporto verslo plėtros sąlygos akivaizdžiai geresnės.
Į Lenkiją savo veiklą plečiančios transporto įmonės „CargoGo“ vadovas Osvaldas Švitra pasakoja, kad įmonė nuolat vykdo plėtrą, nuolat ieškome būdų, kaip atsidurti ten, kur yra mūsų klientai, arčiau vakarų Europos.
„Lenkija yra palanki šalis ne tik dėl geografinės padėties. Lenkija yra patraukli šalis vežėjams, pirmiausia dėl pigesnių draudimo kaštų transporto priemonėms, čia netaikomos koeficientas vairuotojų atlyginimams, kvotos jų įdarbinimui. Įkūrę padalinį Lenkijoje atsidūrėme arčiau klientų ir savo rinkos. Lenkija – kur kas didesnė nei Lietuva, ten ir finansavimo galimybės didesnės“, – kaimyninės šalies privalumus vardino pašnekovas.
Daniško kapitalo įmonė „Nordic Trucking Logistics“ taip pat šiuo metu vykdo verslo plėtrą. Žinoma, kaip sako jos vadovas Kazimiras Narkevičius,
prie dabartinių veiksnių transporto sektoriuje įmonės akcininkai nepritaria verslo plėtrai Lietuvoje, todėl buvo priimtas sprendimas įsteigti įmonę Lenkijoje ir plėtrą vykdyti šia kryptimi. Į klausimą „Kodėl?“ pašnekovas turi eilę atsakymų.
„Periodiškai keliamas koeficientas, didėjantys mokesčiai, su kiekvienais metais Lietuvoje vis brangstantis civilinis draudimas, o taip pat visiškai nėra jokio stabilumo su bankais lizinguojantis transporto priemones. Kitas dalykas, kuris yra ne ką mažiau aktualus, tai – sudarytas įspūdis apie vežėjus Lietuvoje, visi vežėjai vadinami mokesčių nemokėtojais, vagimis ir pan. Visi dirba įstatymo numatyta tvarka, visi moka taip pat įstatymo numatytus mokesčius, tai kodėl įspūdis apie juos yra sudaromas toks?“, – klausia K. Narkevičius.
Perpus mažesnis atlygis
Logistikos įmonės vadovas tikina puikiai suprantantis smulkiuosius, mažuosius ir vidutinius vežėjus, kuriems yra sunku. K. Narkevičiaus teigimu, niekam nėra paslaptis kad šiuo metu mūsų vežėjai Europoje dirba už 1,05-1,10 Eur įkainį už kilometrą.
„Tam, kad lengviau būtų suprasti, kas yra tas 1 euras, reikėtų pasižiūrėti, kokias išlaidas vežėjas patiria. Šiuo metu ne vienas iš politikų, kuris garsiai loja ant transporto sektoriaus, nepagalvoja apie tai, koks centų „biznis“ tai yra. Vis dėlto, kaip žinome, pridėtinę vertę šis verslas tikrai sukuria. Deja, niekas nepagalvoja, kas būtų, jei transportas iškeltų veiklą iš Lietuvos. Taip pat niekas nežiūri, kad yra vilkikų pardavėjai, atsarginių detalių pardavėjai, kurie tiesiog liks be darbo“, – svarstė „Nordic Trucking Logistics“ vadovas.
K. Narkevičius pateikė apytikslį skaičiavimą, kuris leistų suprasti, kodėl šią sritį pašnekovas vadina „centų verslu“:
„Jau turime 0,96 Eur/km išlaidų ir čia nėra paskaičiuota ofiso nuoma, administracijos kaštai, mokesčiai. Be to, dauguma vežėjų keičia savo vairuotojus Europoje, juos išsiųsdami važiuoti iki vilkikų mikroautobusais. Tai irgi sudaro nemažai išlaidų, bet, aišku, ne taip nuostolinga kaip fizinis vilkiko siuntimas į Lietuvą. Taip pat mes kartais siunčiame vilkikus į Lietuvą, kur gauname už tą patį kilometrą ne daugiau kaip 0,5–0,6 Eur. Taigi iš pateikto pavyzdžio galima matyti, kad tai jau yra nuostolinga veikla, todėl nežinau, kas dėsis su transporto sektoriumi, kai įsigalios visi mobilumo paketo punktai“, – detaliai situaciją transporto sektoriuje dėstė pašnekovas.
Nuo vieno vilkiko, anot pašnekovo, per mėnesį geriausiu sėkmės atveju uždirbama iki 500 Eur.
„Jei nutinka kas nors nenumatyto, kaip dažniausiai būna, pavyzdžiui, avarijos, gedimai, baudos ir pan., vilkikas gali neatnešti jokio pelno ir artimiausią pusmetį. Šiuo metu vilkikai yra pabrangę, jų kaina siekia 90 000 Eur + PVM, o jei pilnos komplektacijos su priekaba – beveik 150 tūkst. eurų. Kitaip tariant, tas pats, kas nusipirkti 2 kambarių butą ir jį nuomoti, tik tai būtų žymiai pelningesnė ir mažiau rizikos turinti veikla“, – aiškino K. Narkevičius.
Ko tikisi vežėjai iš Lietuvos?
Konkuruoti su didžiausiomis logistikos kompanijomis rinkoje yra labai sudėtinga, dėsto „cargoGO“ vadovas O. Švitra – turime klientams pasiūlyti ne tik gerą kainą, bet ir aukštą paslaugos kokybę, tai ypač vertina Vakarų Europos klientai.
Norint teikti tokias paslaugas iš Lietuvos, pasak pašnekovo, pirmiausia reiktų panaikinti kvotas, sutrumpinti įdarbinimo procedūras trečiųjų šalių piliečiams ir panaikinti koeficientą, kuris šiandien Lietuvoje taikomas apskaičiuojant vairuotojų atlyginimus.
„Tada būtų vėl „boom‘as“ tiek transporto verslui, tiek pačiai Lietuvai. Kiek Lietuva praranda pinigų dėl transporto verslo išsikėlimo? Kaip neigiamai tai iš esmės veikia visų mūsų piliečių gyvenimus? Mokesčius valstybė tai turės iš kažkur susirinkti“, – kalbėjo O. Švitra.
K. Narkevičius pabrėžė, kad vienas svarbiausių dalykų, jog mažieji, smulkieji ir vidutiniai vežėjai negali konkuruoti su didžiaisiais. „Transporto grąža palyginus su investicijomis yra labai maža, todėl mažosioms įmonėms yra sunku plėstis vien dėl turimo transporto kiekio. Svarbu suvokti, kad tai ir daug rizikų turintis verslas. Galbūt rytoj gausi baudą dėl vairuotojo kaltės, kuri sieks 2000–5000 Eur. Mažai įmonei tai yra skausminga – 2–3 mėnesių viso transporto parko pelnas“, – rizikų klausimą kėlė vadovas.
Žiūrint į kitas šalis, pasak K. Narkevičiaus, tikrai yra tokių, kur plėtoti verslą mokestine prasme yra tikrai pigiau.
„Manau, kad mūsų valdžia pradžioje turėtų bent jau pasidomėti, kaip yra plėtojamas verslas, kokias ir kokio dydžio išlaidas patiria, investicijas daro, kiek darbo vietų sukuria, o tik tada kažką garsiai sakyti ir kažkuo kaltinti“, – komentavo logistikos įmonės vadovas.
Jo teigimu, patirtis rodo, kad nereikia žiūrėti toli, galima užmesti akį į mūsų kaimyninių šalių mokestines tvarkas ir taps suprantama.
Žvalgosi ir į kitas šalis
Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ generalinio sekretoriaus Zenono Buivydo teigimu, vis daugiau transporto įmonių dėl nepalankios aplinkos šiai verslo sričiai Lietuvoje, kuriasi Lenkijoje, Vokietijoje, Olandijoje, Belgijoje, o naujausia kryptis – Latvija.
„Lietuvos įmonės ir toliau norėtų likti ir dirbti Lietuvoje, prisidėti prie šalies ekonomikos stiprinimo, tačiau nemato galimybių veikti dabartinėmis rinkos sąlygomis. Ypač smulkieji, mažieji ir vidutiniai šio sektoriaus dalyviai, patiriantys didžiausius ekonominius sunkumus. Gelbėtis bando visi, kas tik gali ir dar turi finansinių išteklių tęsti veiklą svetur“, – sako Z. Buivydas.
Būtent todėl, pasak jo, ieškoma naujų galimybių, o viena iš jų – Latvija, kur palankesnės sąlygos verslams, paprastesnės įdarbinimo procedūros, mokestinė aplinka, nėra veiklos ribojimų.